Moldovos sostinėje Kišiniove ketvirtadienį į protesto mitingą susirinko maždaug 10 tūkst. žmonių, šalyje kylant įtampai po vidurnakčio, kai paslapčia buvo prisaikdinta nauja vyriausybė.

Vienos skurdžiausių Europos valstybių įstatymų leidėjai trečiadienį patvirtino naują vyriausybę, tvyrant chaosui, kuris kilo, kai į pastatą įsiveržė protestuotojai, o opozicijos deputatai mėgino blokuoti balsavimą.

Naujo ministrų kabineto prisaikdinimas dar padidino įtampą, kilusią dėl įtariamos aukšto rango pareigūnų korupcijos šioje 3,5 mln. gyventojų šalyje.

Opoziciją palaikantys protestuotojai žygiavo pagrindinėmis miesto gatvėmis, oro temperatūrai nukritus žemiau nulio, ir rinkosi prie parlamento rūmų, kuriuos šešomis eilėmis juosė policijos užtvara.

Valstybinėmis vėliavomis nešini demonstrantai ragino šalies vadovybę skelbti pirmalaikius rinkimus, skanduodami „Šalin vyriausybę“ ir „Šalin parlamentą“.

„Vakar mus apgavo, jie pamynė demokratiją, laisves, žmogaus teises ir įstatymus“, – kalbėjo opozicijos lyderis Andrei Nastase (Andrejus Nestasė).

„Vis tai vyksta todėl, kad pagrindinis Moldovos oligarchas Vladas Plahotniucas (Vladas Plahotniukas) uzurpavo šią šalį“, – sakė jis.

V.Plahotniucas, vienas turtingiausių žmonių šalyje, kaltinamas tuo, kad, pasinaudodamas savo turtais, jis kišasi į šalies politiką.

Kitas opozicijos lyderis Renato Usatii (Renatas Usatijus) pažadėjo, kad protestuotojai „nuvers jo režimą“.

„Šalin vagis ir neteisėtą vyriausybę!“- sakė jis.

Siekiant išvengti trečiadienio susirėmimų pasikartojimo mieste buvo sustiprintas saugumas.

Politinė krizė provakarietiškoje Moldovoje kilo dėl didžiulio masto korupcijos skandalo, susijusio su daugiau nei milijardo JAV dolerių (910 mln. eurų) dingimu prieš 2014 metų lapkritį vykusius parlamento rinkimus.

Dėl šio skandalo buvo suimtas ekspremjeras Vladas Filatas, vadovavęs vyriausybei 2009–2013 metais, o per sostinę nusirito didžiulių demonstracijų banga.

Prezidentas Nicolae Timofti (Nikolajė Timoftis) nepaisydamas protestų pritarė naujos vyriausybės paskyrimui.

„Tikiuosi, kad ši vyriausybė, suformuota po ilgo politinio nestabilumo laikotarpio, galės kompetentingai ir sumaniai vadovauti šioje sudėtingoje situacijoje“, – sakoma prezidento pareiškime, išplatintame po naujo ministrų kabineto prisaikdinimo.

RUSIJA IR JAV RAGINA LAIKYTIS RIMTIES

Kelios dešimtys protestuotojų prasiveržė pro eilėmis išsirikiavusius policininkus ir pateko į parlamento pastatą. Atsiuntus pastiprinimą, policijai pavyko išstumti protestuotojus iš parlamento.

Pareigūnai išsklaidyti demonstrantus mėgino dūmų granatomis ir guminėmis lazdomis. Pasak pareigūnų, per šiuos susirėmimus buvo sužeisti 27policininkai ir keturi demonstrantai, 11 policininkų pateko į ligoninę.

Generalinis prokuroras Corneliu Gurinas (Kornelijus Gurinas) sakė, kad dėl šių susirėmimu pradėta baudžiamoji byla.

Tokios įtampos sąlygomis Moldovos prezidento atstovas Vladas Turcanu (Vladas Curkanus) atsistatydino, prisipažinęs, kad suklydo sakydamas žurnalistams, jog vyriausybės prisaikdinimas atidėtas vienai diena

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį ragino visas konfliktuojančias šalis laikytis įstatymų ir atsisakyti smurto.

Trečiadienį vakare paskelbtame pareiškime JAV ambasada Moldovoje taip pat paragino visas šalis susilaikyti nuo veiksmų, kurie skatintų ar provokuotų smurtą, bei patarė valdžiai nedelsiant reaguoti į demonstrantų rūpesčius.

Ankstesnė vyriausybė, kuri taip pat buvo proeuropietiška, spalį buvo nušalinta, kai parlamentas pareiškė jai nepasitikėjimą.

Nuo to laiko parlamentas atsidūrė aklavietėje dėl naujos vyriausybės sudarymo.

2014 metais Moldova, nepaisydama griežto Rusijos nepritarimo, pasirašė su ES istorinę asociacijos sutartį.

Dalis trečiadienio protestų dalyvių naująją vyriausybę laiko kompromisiniu sprendiniu ir mano, kad ji nepažabos plačiai išsikerojusios korupcijos ir neįgyvendins reformų.

Tuo tarpu kiti pasisako prieš proeuropietišką vyriausybę ir laikosi nuomonės, kad Moldovai derėtų likti Rusijos įtakos sferoje.

Apie 78 proc. Moldovos gyventojų yra etniniai rumunai, kai ukrainiečiai ir rusai sudaro apie 14 proc.