Moldovos vietos valdžios rinkimuose pirmauja proeuropietiškos partijos ir lenkia tas, kurios yra palankios glaudesniems santykiams su Rusija, rodo pirmadienį skelbiami duomenys, gauti suskaičiavus visus balsus. Tačiau daugelyje miestų pirmasis turas nugalėtojo neišaiškino, tad bus antrasis po dviejų savaičių.

Šalies sostinėje Kišiniove pirmauja proeuropietiškas dabartinis miesto vadovas Dorinas Chirtoaca (Dorinas Kirtoakė), tačiau jam nepakanka balsų pergalei jau pirmajame ture.

Sekmadienį vykusių rinkimų rezultatai rodo, kad proeuropietiškos partijos pelnė 51 proc. balsų. o prorusiškosios – apie 36 proc. Likę balsai atiteko nepriklausomoms partijoms.

Šie rinkimai laikomi barometru, ar Moldova tęs integraciją į Europos Sąjungą, ar pasuks suartėjimo su Rusija keliu.

Proeuropietiškos partijos jau per pirmąjį turą laimėjo 348 miestuose ir kaimuose, prorusiškos – 56, o nepriklausomi kandidatai laimėjo 34 savivaldybėse. Likusiose 458 savivaldybėse antrasis rinkimų turas vyks birželio 28 dieną, nes jose nė vienas kandidatas nepelnė daugiau kaip 50 proc. balsų.

Antrasis turas bus ir Kišiniove, kur D.Chirtoaca surinko 37,4 proc., o jo prorusiška varžovė Zinaida Greceanii (Zinaida Grečiani) – 35,9 proc. balsų.

Antrajame pagal dydį Moldovos mieste, Belcyje, prorusiškų pažiūrų verslininkas Renato Usatii (Renatas Usatas) jau pirmajame rinkimų ture buvo išrinktas meru, gavęs 73,7 proc. balsų. Šis Moldovos šiaurėje esantis miestas tradiciškai laikomas prorusišku.

R.Usatii pernai lapkritį, prieš parlamento rinkimus, pabėgo į Rusiją, tvirtindamas, kad bijo būti sulaikytas Moldovos valdžios, kai teismas uždraudė jo partijai dalyvauti rinkimuose, nes ši gavo pinigų iš užsienio, o tai draudžiama.

Orhėjyje, šalies rytuose, pelnęs 62 proc. balsų laimėjo prorusiškas verslininkas Ilanas Shoras (Ilanas Šoras), kilęs iš Izraelio, ir kurio veiklą teisėsauga pernai prieš lapkričio rinkimus tyrė dėl daugiau kaip 1 mlrd. eurų dingimo iš trijų Moldovos bankų.

Rinkimai šioje buvusioje sovietinėje respublikoje surengti, atsistatydinus proeuropietiškam premjerui Chirilui Gaburici (Kirilui Gaburičiui), kilus abejonėms dėl jo mokyklos baigimo pažymėjimo ir universiteto diplomo autentiškumo.