Sunku patikėti, kad tai XXI a. realybė: Rytų Konge dėl seksualinės prievartos patirtas traumas ligoninėse gydosi ir 3 metų mergaitės, ir 67 metų senutės, rašo laikraštis "The Washington Times".

Išplėštos tėvams iš rankų

"Jie nusitempė mus abi į krūmus. Jis atsigulė ant manęs. Labai skaudėjo", – apie savo pagrobimą vos girdimu balsu pasakojo penkiametė Antoinetta Borauzema.

Rytinėje Kongo dalyje mergaitės ir moterys bijo dirbti laukuose arba rinkti malkas džiunglėse. Sukilėliai jas grobia ir paverčia sekso vergėmis. Kartais atžalos išplėšiamos verkiantiems bejėgiams tėvams iš rankų.

65 metų Ugenimanos Dometile traiškanotos akys ir gilių raukšlių išraižytas veidas. Šalyje, kur vidutinė gyvenimo trukmė tėra 48 metai, ji turėtų būti itin gerbiama. Tačiau kovotojai ją išprievartavo ir paliko mirti.

"Jie įsiveržė į mūsų namus ir viską nusiaubė. Bandžiau pasprukti, bet pargriuvau, ir jie mane sučiupo", – pasakojo moteris, nukreipusi akis į šoną ir lėtai gūžtelėjusi kaulėtais pečiais.

Dabar ji gyvena prieglaudoje, kur bando atgauti jėgas ir pasveikti. Didžiąją laiko dalį moteris praleidžia tiesiog sėdėdama prie durų arba rūpindamasi be priežiūros likusiais vaikais.

Prievartautojai nebaudžiami

Šalyje, kurią jau kelis dešimtmečius kamuoja smurtas ir kurioje nuo 1998 m. dėl pilietinio karo arba ligų žuvo 5 mln. žmonių, žaginimai neturi nieko bendra su seksualiniais malonumais. Tai daroma dėl valdžios.

Vaikų žaginimas pakeitė grobimus ir plėšikavimus, nes yra efektyvesnis karo ginklas, jis padeda ardyti šeimas, kaimus ir gentis. Tuo užsiima net demobilizavęsi kariai ir civiliai.

"Šioje šalyje pavojingiau būti moterimi negu kareiviu, – sakė JAV inicijuotos kampanijos prieš seksualinį smurtą koordinatorė Christine Deschryver. – Esami ir buvę kariai jaučiasi visiškai nebaudžiami."

Naudingųjų iškasenų turtingame Konge, buvusioje Belgijos kolonijoje, centrinė valdžia nepajėgia kontroliuoti visos šalies teritorijos. Rytinėse provincijose negalioja įstatymai, čia karaliauja sukilėliai, atvykę iš gretimos Ruandos po to, kai prieš daugiau nei dešimtmetį šioje šalyje baigėsi genocidas.

Kongo kariuomenė praėjusiais metais bandė perimti rytinių provincijų kontrolę, tačiau ši operacija nebuvo sėkminga. Dar blogiau, žmonės buvo priversti bėgti iš savo namų ir tapo dar labiau pažeidžiami. Dauguma jų gyvena pabėgėlių stovyklose, bet ir ten neišvengia prievartos.

Tikslių duomenų nėra, bet Jungtinių Tautų apytiksliais skaičiavimais, 67 mln. gyventojų turinčiame Konge per pastarąjį dešimtmetį buvo išprievartauta 200 tūkst. moterų, o vien rytiniame Kivu regione kasdien žaginimus patiria 40 moterų. Gydytojai ir humanitarinės organizacijos tiesiog nespėja padėti visoms prievartos aukoms.

Kulka į tarpukojį

Dar prieš dešimtmetį medikai gydė fistulę – makšties, šlapimo pūslės, analinės angos ir šalia esančių raumenų plyšimus – tik smulkių kaulų ir nusilpusioms moterims, kurios per kančias gimdė stambesnius kūdikius. Šiandien fistulę dažniau tenka gydyti seksualinės prievartos aukoms.

Deja, tik nedaugelis Kongo ligoninių gali padėti žiaurią seksualinę prievartą patyrusioms moterims. Ypač toms, kurios buvo prievartaujamos medžių šakomis, pagaliais, buteliais, ginklais. Pasitaiko atvejų, kai išžaginę auką nusikaltėliai šauna jai į tarpukojį.

Ginekologas Denisas Mukwege'as vadovauja Panzio ligoninei – vienai iš nedaugelio gydymo įstaigų, kurios turi profesionalių medikų ir įrangą, reikalingą fistulei gydyti. Pacientės čia užsibūna mėnesiais. Iš pradžių joms reikia sustiprinti organizmą, kad šis ištvertų operaciją, o po jos moterys kelias savaites guli su kateteriais, kad žaizdos užgytų.

Po dešimt fistulės operacijų kasdien atliekantis D.Mukwege'as teigia, kad iš žaizdų gali atpažinti, kuri grupuotė išprievartavo moterį.

"Man net nereikia klausti pacienčių. Viena grupuotė naudoja peilius, kita – šaunamuosius ginklus, trečia – kitus įrankius. Jos tarsi palieką savo žymę ant aukos kūno", – pasakojo gydytojas.

Prievartauja net taikdariai

Anksčiau moteris žagindavo tik sukilėlių grupuotės. Viena jų, vadinama "Mayi-Mayi", tiki, kad išprievartavęs moterį karys tampa stipresnis. Kitos dvi, žinomos prancūziškais trumpiniais CNDP ir FDLR, sistemingai žagina, kad suardytų bendruomenes.

Tačiau šiandien Kongo moterys negali pasitikėti net valstybine kariuomene. Žmogaus teisių organizacija "Human Rights Watch" liepą išleistoje ataskaitoje ją apkaltino šimtais seksualinio pobūdžio nusikaltimų. Kai kurie specialistai dėl to kaltina vyriausybės praktiką į kariuomenę imti buvusius sukilėlius.

Dar baisiau – prievarta užsiima net Jungtinių Tautų taikdariai. Kai kurie santykiauja su nepilnametėmis "abipusiu sutikimu", kiti reikalauja lytinių santykių už maistą arba pastogę.

Maždaug šimtas šiurkščiai discipliną pažeidusių taikdarių buvo išsiųsti atgal į savo šalis. Jungtinės Tautos stengiasi neviešinti šių nusikaltimų, kad nesupriešintų kongiečių ir tarptautinės bendruomenės.

Teisybės rasti neįmanoma

Kongo politikai, JT ekspertai, pagalbos darbuotojai ir net prievartos aukos sutinka, kad didžiausia problema yra nebaudžiamumas. Policija prastai parengta, pareigūnų nuolat trūksta, todėl ji nepajėgia gaudyti nusikaltėlių. Tokios pat bėdos kamuoja ir kariuomenę.

Surinkti įkalčių pavyksta labai retai. Teisėjai lengvai paperkami. Šalyje, kur 80 proc. žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, moterys teismams tiesiog neturi laiko arba 40 dolerių (95 litų) žyminiam mokesčiui.

Maža to, moteris turi įvardyti arba atpažinti savo skriaudėją, o tai dažniausiai neįmanoma, nes prievartautojai yra kariai arba sukilėliai. Ieškovės taip pat sulaukia viešo pasmerkimo, kai tik prabyla apie seksualinę prievartą.

Subjauroti likimai

Kūno žaizdas įmanoma išgydyti, bet psichologinė trauma lieka visam gyvenimui. Konge įsišaknijęs aukos kaltinimo sindromas: vyrai šalinasi savo išžagintų žmonų, kaltina jas neištikimybe. Dauguma prievartos aukų bijo grįžti namo, nes bus pasmerktos arba išvarytos. Tai tolygu mirties nuosprendžiui visuomenėje, kurioje šeima turi itin svarbų vaidmenį.

Taigi tūkstančiams išžagintų moterų lieka ieškoti paramos prieglaudose, kurios teikia medicininę ir psichologinę pagalbą. Septynias tokias prieglaudas Rytų Konge įsteigė krikščioniškoji organizacija "Heal Africa".

Čia gyvena ir penkiametė Antoinetta. Organizacijos "Heal Africa" vaikų programos vadovas Josephas Ciza teigė, kad mergaitei reikės ne tik operacijos, bet ir ilgos psichologinės reabilitacijos, kad ji užaugtų sveika.

Pasak specialisto, seksualinę prievartą patyrusiems vaikams dažnai padidėja lytinis potraukis. Berniukai neretai patys tampa prievartautojais, o mergaitės net neužaugusios imasi prostitucijos.

"Būti išprievartautai vieno žmogaus yra viena, o kai tai padaro septyni, aštuoni arba devyni žmonės – visai kas kita, – sakė organizacijos "Heal Africa" savanorė Virginie Mumbere. – Tiesiog širdis plyšta matant, kiek daug pagalbos reikia tokiai gausybei žmonių."