Gražios ir turtingos

Maždaug 4,42 mln. gyventojų turinti dykumų valstybė nepriklausoma tapo 1960 m. Nuo to laiko šalyje daug kas patobulėjo, tačiau Jungtinų Tautų (JT) sudaromo Žmogaus vystymosi indekso lentelėje 2019 m. Mauritanija užėmė 161 vietą iš 189 valstybių.

Atšiauri Mauritanijos aplinka verčia daugelį žmonių gyventi skurdžiose, izoliuotose bendruomenėse, kuriose stiprinami griežti socialiniai stereotipai ir tradicijos. Įvairi praktika, pavyzdžiui, vis dar praktikuojama vergija, ir toliau kenkia šalies ir jos žmonių tobulėjimo galimybėms. Leblouh yra viena iš tokių tradicijų. Tai neigiamai veikia Mauritanijos moteris ir mergaites.

Leblouh – senas šalies paprotys, susijęs su dar visai mažų mergaičių maitinimu prievarta. Tai – lyg savotiškas penėjimas, kad jos įgytų prestižą ir gerą vardą savo bendruomenėse. Tokia praktika neva padeda rasti geresnį vyrą.

Manoma, kad Mauritanijos visuomenėje sunkesnės merginos ir moterys yra gražios ir turtingos, o lieknesnės ne tik laikomos nepilnavertėmis, bet ir gėda savo šeimoms.

Strijos – it papuošalai

Pirmenybė stambesnėms moterims maurų kultūroje susiformavo prieš šimtmečius. Šis terminas dabar vartojamas apibūdinti mišrios arabų ir amazigių kilmės etninę grupę, kuri sudaro beveik tris ketvirtadalius šalies gyventojų.

Šios visuomenės nariai tikėjo, kad vyrai, turintys stambias žmonas, yra turtingi ir nepaisant sunkaus dykumos gyvenimo būdo gali sau leisti gerai jas maitinti. Prabangios riebalų konotacijos taip įsitvirtinusios Mauritanijos kultūroje, kad poetai savo kūriniuose minėdavo savo mylimųjų strijas kaip jų "papuošalus". Naudojantis mediniais valcavimo kaiščiais, strijomis "puošiamos" ir vos 5-erių mergaitės.

Močiutės ir mamos bando suvilioti savo mažąsias anūkes ir dukteris išgerti puodelį kupranugario ar ožkos pieno. Mergaitės bando priešintis, tačiau galiausiai pasiduoda ir pradeda klusniai gerti, kaip tikima, nupenėti turinčio gėrimo.

Pienas plakamas, kol pradeda formuotis sviestas, tada ši masė sumaišoma su šviežiu pienu. Taip pagamintas pienas vadinamas amzik. Žinoma, praktikuojant tokią mitybą ant stalo karaliauja ir specialiai paruoštas kuskusas.

Tėvai ir seneliai viliasi, kad jų atžalos iki santuokinio amžiaus svers mažiausiai 100 kilogramų arba bent jau tiek, kad pasirodytų tinkamo amžiaus vedyboms.

Kiekvieną dieną ji tikisi, kad jos "klientės" suvalgys maždaug 40 kiaušinio dydžio riebaus kuskuso rutuliukų, sumaišytų su smulkintomis datulėmis ir žemės riešutais, juos užgerdamos ožkos pienu ir užkąsdamos specialia koše.

Vėmimas, bausmės ir steroidai

Aminetou Mint Elhacen, vadovaujanti leblouh stovyklai Ataryje – komerciniame centre, nuo sostinės Nuakšoto nutolusiame daugiau nei 400 km, – gauna maždaug 155 JAV dolerius už kiekvieną merginą, kurią ji priverstinai maitina tris mėnesius.

Kiekvieną dieną ji tikisi, kad jos "klientės" suvalgys maždaug 40 kiaušinio dydžio riebaus kuskuso rutuliukų, sumaišytų su smulkintomis datulėmis ir žemės riešutais, juos užgerdamos ožkos pienu ir užkąsdamos specialia koše. Kiekviename minėtame kuskuso rutulėlyje yra apie 300 kcal.

Šiose vadinamosiose riebalų stovyklose merginos dažnai vemia, patiria nuolatinius skrandžio skausmus. Tačiau jei jaunosios A.M.Elhacen klientės priešinasi maitinimui jėga, jos yra baudžiamos: mušamos, kankinamos, izoliuojamos. Joms kartojama, kad lieknos moterys yra žemesnės vertės, menkesnės, nepilnavertės.

Merginoms neretai leidžiami ir augimo hormonai, kuriais fermose šeriami ir gyvuliai. Tai gali būti steroidai arba estrogenai. Joms taip pat draudžiama daug judėti, kad veltui neeikvotų suvartotų kalorijų.

Jei leblouh režimas bus sėkmingas, 12-os metų mergaitė pasieks 80 kilogramų svorį.

JAV nacionalinio sveikatos instituto rekomenduojama vidutiniškai aktyvios devynerių-trylikos metų mergaitės dienos kalorijų norma yra nuo 1 600 iki 2 000. Suaugęs sportininkas gali suvartoti iki 4 000 kalorijų, o jaunos Mauritanijos merginos yra priverstos gauti nuo 14 000 iki 16 000 kalorijų per dieną – kad patenkintų savo bendruomenes aukodamos sveikatą.

Neilgai trukusi sėkmė

Nors vis daugiau žmonių pasisako prieš leblouh praktiką, A. M. Elhacen ir kiti mauritaniečiai, ypač gyvenantys kaimo bendruomenėse, mano, kad tokia praktika yra tiesiog būtina.

2003 m. Mauritanijos moterų reikalų ministerija pradėjo kampaniją, orientuotą į moterų nutukimo problemą šalyje. Televizijos reklamose ir oficialiuose pranešimuose jaunos moterys buvo raginamos išlaikyti sveiką svorį ir įspėtos apie riziką, susijusią su nutukimu, įskaitant diabetą, hipertenziją, širdies ligas ir depresiją.

Nors vyriausybės kampanija buvo sėkminga Nuakšote ir kitose labiau apgyvendintose vietose, sėkmė netruko ilgai. Kampaniją sutrikdė daugybė netikėtų įvykių.

Trys įtariami "Al Qaeda" nariai 2007 m. Alego mieste nužudė keturis turistus iš Prancūzijos, dėl to Mauritanijoje smuko turizmas ir užsienio investicijos. 2008 m. šalies demokratinė vyriausybė buvo nuversta per karinį perversmą, o naujoji vadovybė pasisakė už tradicijų sugrąžinimą. Tai sudarė sąlygas leblouh reiškiniui atsinaujinti praktikoje.

Iki 2008 m. karinio perversmo vyriausybės duomenys rodė, kad nuo leblouh nukentėjusių merginų kaimo vietovėse buvo nuo 50 iki 60 proc. Nors leblouh miestuose praktikuojamas rečiau – maždaug 20–30 proc. – jis vėl atgyja, nes vyrai taip pat mano, kad apkūni moteris yra fiziškai patrauklesnė.

Vaikystėje patyrusios daug kančių, Mauritanijos moterys ilgainiui supranta, kad būdamos apkūnios, jos turi dagiau galios prieš savo vyrus ir tai jas galiausiai verčia mėgautis savo kūnu.

Žurnaluose pamačiusios vakarietiškų standartų modelius, Mauritanijos moterys rimtai sunerimsta. Jos neslepia manančios, kad tokios merginos atrodo rimtai sergančios, o išgirdusios apie riebalų nusiurbimą mauritanietės tiesiog atvirai plyšauja juokais.