Nuri al Maliki (Nuris Malikis) ketvirtadienį galiausiai ryžosi atsistatydinti iš Irako premjero posto, nusileisdamas vis didėjančiam spaudimui Irake ir už jo ribų atlaisvinti vietą naujai koalicinei vyriausybei, kuri galėtų veiksmingiau malšinti sunitų islamistų sukilimą, gresiantį ir pačiam Bagdadui.

Užbaigdamas savo aštuonerius metus trukusį skaldantį ir konfesiškai orientuotą valdymą N.al Maliki, vėlai vakare kreipdamasis per televiziją, parėmė naujai paskirtą premjerą šiitą Haidarą al Abadi (Haidarą Abadį), kuris stovėjo greta besitraukiančio vyriausybės vadovo, ir perspėjo apie grėsmę, kurią kelia „Islamo valstybės“ kovotojai, užėmę didžiules šalies teritorijas.

„Stovėdamas šiandien prieš jus pranešu, kad aš, siekdamas palengvinti politinį procesą ir naujos vyriausybės formavimą, atsiimu savo kandidatūrą brolio dr. Haidaro al Abadi naudai“, – pareiškė N.al Maliki.

N.al Maliki sprendimas veikiausiai susilauks teigiamos reakcijos Irako sunitų mažumoje, kuri dominavo Irake valdant autokratiškam Saddamui Husseinui (Sadamui Huseinui), bet pasijuto nustumta į šoną, kai 2006 metais į valdžią su JAV palaikymu atėjo palyginti menkai žinomas šiitas N.al Maliki.

64 metų N.al Maliki ištisus mėnesius priešinosi sunitų, kurdų, kai kurių šiitų, taip pat šiitiško Irano bei JAV spaudimui trauktis iš vykdomosios valdžios, tvirtindamas, kad teisę formuoti naują vyriausybę jam suteikė balandžio mėnesį įvykusių parlamento rinkimų rezultatai.

Jo užsispyrimas sukėlė susirūpinimą dėl įnirtingos kovos už valdžią Bagdade, bet pastarosiomis dienomis, kai parama jam akivaizdžiai mažėjo, jis pasakė savo kariniams vadams nesikišti į politiką.

„Nuo pat pradžių atmečiau galimybę naudoti jėgą, nes netikiu šiuo pasirinkimu, kuris, be abejonės, grąžintų Iraką į diktatūros, priespaudos ir tironijos laikus, išskyrus kovą su terorizmu ir teroristais, ir tais, kurie pažeidžia liaudies valią ir interesus“, – sakė N.al Maliki.

Trečiadienį jo paties politinė partija „Dawa“ viešai parėmė H.al Abadi ir paprašė parlamentarų dirbti su juo formuojant naują vyriausybę, o Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Alis Chamenėjus) pareiškė savo asmenį pritarimą H.al Abadi, atsiribodamas nuo N.al Maliki.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) N.al Maliki sprendimą pavadino „svarbiu ir garbingu“ ir sakė, kad „Jungtinės Valstijos yra pasirengusios būti partneriu naujai ir visiems atstovaujančiai vyriausybei, kad būtų atremta grėsmė“, kurią kelia „Islamo valstybė“.

Ne taip, kaip Osamos bin Ladeno „al Qaeda“, kuri tikslu išsikėlė Vakarų sunaikinimą, „Islamo valstybės“ tikslai yra teritoriniai, ji siekia įkurti kalifatą ir niršta dėl 1916 metų Sykeso-Picot (Saikso-Piko) susitarimo tarp Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos, pagal kurį buvo padalyta Osmanų imperija ir nubraižytos sienos arabų žemėse.

Visgi užimti sostinę Bagdadą jiems būtų sunku dėl specialiųjų pajėgų ir tūkstančių šiitų kovotojų, kurie kitur Irake stabdė „Islamo valstybę“, buvimo.