Pereiti į pagrindinį turinį

Nacionaliniai Rusijos elgetavimo ypatumai

Krizė išsviedė Maskvą iš brangiausių pasaulio miestų dešimtuko. Šiemet Rusijos sostinė – 23-ia, bet maskviečiai vis dar gali sau leisti išmaitinti milžinišką valkatų armiją.

Atleiskite, kad prašau

"Atleiskite, gerieji žmonės, kad prašau jūsų...", – į vagoną metro stotyje įlipusi moteriškė kartoja atmintinai iškaltą tekstą.

Tai viena iš etatinių maldautojų. Jie okupavę viską, ką tik įmanoma okupuoti: metro ir jo prieigas, cerkves, traukinių stotis. Net prie vienos iš dviejų Maskvoje esančių Katalikų bažnyčių sekmadieniais rankas tiesia keista porelė: dvidešimtmetis jaunuolis ir pagyvenusi moteriškė.

Daugumos valkatų – išmaldos prašytojų – darbo diena prasideda šiek tiek anksčiau nei paprasto tarnautojo ir baigiasi šiek tiek vėliau tam, kad skubantys į darbą ar iš jo, žmonės galėtų palengvinti savo pinigines ir paaukoti atstumtiesiems.

"Aukoti pinigus ir jų prašyti – tai savotiška tradicija, užlikusi Rusijoje dar nuo viduramžių. Senovėje kunigaikščiai ar bajorai mėgdavo palepinti savo vargšus tėvynainius smulkiais pinigais. Prašytojų armija vis augo, o štai dabar visa tai paversta verslu", – aiškino visuomeninės organizacijos "Pilietinė parama" atstovė Ruslana Olegovna.

Visų išgelbėti negali

Kiek valkatų, benamių ir tiesiog prašančių išmaldos gyvena Maskvoje, iki šiol neaišku. Nieko konkretaus šiuo klausimu negalėjo pasakyti net tokios autoritetingos Rusijoje organizacijos kaip analitikos centras SOVA ar sociologijos centras "Demos".

Didmiesčio valdžia, taip mėgstanti įvairiausią statistiką, šioje srityje taip pat jaučiasi bejėgė.

"Negalime gelbėti žmonių, jei jie to nenori. Dar būdama studentė buvau naivi idealistė, ir pamačiusi kokį išmaldos prašytoją tuoj siūlydavau jam savo pagalbą, tačiau kai kelis kartus mane "pasiuntė", atsisakiau labdarystės. Jei žmogui reikia pagalbos, jis ateina pats arba gali kreiptis į miliciją. Nesame kokia nors valstybinė organizacija. Mūsų ištekliai, ypač dabar per krizę, per menki, kad visus gelbėtume", – teigė R.Olegovna.

Silpnoji grandis – vaikai

Geležinkelio stotis "Beloruskij vokzal" bene puikiausia vieta filmo "Lūšnynų milijonierius" scenarijui. Šlubų, aklų, bekojų ir berankių čia – nors vežimu vežk. Ir kiekvienas turi savo istoriją, savo gyvenimo tragediją. Be to, čia dažniau nei bet kurioje kitoje vietoje galima pamatyti romų tautybės moterų su šviesiaplaukiais kūdikiais ant rankų.

Kiek ilgėliau pavaikštinėjus stoties prieigose galima pamatyti, kad moteriškės "į darbą" atvežamos mikroautobusu. Čia pat joms padalijami vaikai, kuriais nešinos moterys pasklinda po miestą. Dauguma vaikų į aplinką reaguoja visiškai ramiai. Nė vienas jų ne tik kad neverkia, bet ir išvis į nieką nekreipia dėmesio. Į ilgesnes kalbas tokiais vaikais nešinos "mamos" irgi nesileidžia. Be atmintinai iškalto teksto, nieko rišlaus jos taip ir nesugeba paaiškinti.

Maskvoje veikiančios visuomeninės organizacijos "Vaiko teisė" atstovai patvirtino, kad vaikų išnaudojimas renkant pinigus yra gerai organizuotas kriminalinis verslas. Jo organizatoriai neišaiškinti vien todėl, kad jų niekas net nebando išaiškinti.

"Deja, labai dažna, kai vaikai prifarširuoti migdomųjų ar lengvų narkotikų, naudojami prašant išmaldos. Tačiau pas mus jau kelintus metus nėra nė vieno kreipimosi dėl gatvėje pinigų prašančių vaikų. Anksčiau žmonės atvesdavo pas mus vaikus, o mes aiškindavomės, iš kur jie, kur jų tėvai. Dabar to nėra, gal tiesiog gyventojai tapo labiau išsilavinę ir kreipiasi pirmiausia ten, kur reikia, tai yra į miliciją", – dienraščiui sakė visuomeninės organizacijos "Vaiko teisė" atstovė Inga Šulgina.

Įstatymai valkatauti nedraudžia

Iš ant tamsaus gymio moteriškių rankų atsiranda šviesūs kūdikiai, tiksliai nustatyti nepavyksta. Tos pačios visuomeninės organizacijos tikina, kad nemažai jų nelegaliais keliais į gatves patenka iš vaikų namų. Kai kurių mažylių atsisako patys tėvai ar netgi juos "išnuomoja". Milicija, dažniausiai apsiribojanti kyšių rinkimu, nebando veltis į šiuos reikalus ir aiškintis, iš kur ir kaip gatvėje atsidūrė vaikas.

Be to, pats darbo principas neįpareigoja teisėsaugininkų sulaikyti išmaldos prašančio valkatos. Vienintelis pretekstas pareigūnui padaryti tvarką – tai įsakas, draudžiantis išnaudoti vaikus. Remiantis šiuo straipsniu pernai Maskvos metro sulaikyta apie 300 žmonių, tačiau absoliuti dauguma beveik tuoj pat dėl įkalčių nebuvimo buvo paleista.

"Milicija dirba tokiu principu, kad imasi iniciatyvos tuomet, kai gauna pareiškimą. O juos skubantys žmonės, ypač Maskvoje, kur toks gyvenimo ritmas, retai tepasirengę rašyti. Nebent kas nors turi daug laisvo laiko. Žinoma, jei iš aukščiau ateitų įsakymas įvesti tvarką, valkatos ir vaikų išnaudojai greitai būtų išgaudyti", – teigė I.Šulgina.

Rusijos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, už vaiko teisių pažeidimus ir vaiko vertimą rinkti išmaldą pernai buvo nubaustas vienas žmogus.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų