Kvaišalų vartojimo mastas Jungtinėse Valstijose verčia ne juokais sunerimti ir pergalvoti vykdomą narkotikų politiką. Kvaišalus vartoja ne tik žemesnių sluoksnių gyventojai, bet ir aukščiausių pareigūnų atžalos.

Vašingtonas, JAV

Dukra uosto kokainą?

Prieš keliolika dienų vienas didžiausių JAV dienraščių "The New York Post" pranešė sensacingą žinią – redakcijai bandyta parduoti įrašą, kuriame galbūt užfiksuota viceprezidento Joe Bideno dukra Ashley, uostanti kokainą.

Tiesa, kol kas nėra galutinai aišku, ar įrašas nesuklastotas, bet skandalas kilo nemažas. Kol policija aiškinasi aplinkybes, J.Bidenas priverstas raudonuoti ir gintis nuo skaudžių kritikos dūrių.

Likimo ironija: dėl kvaišalų vartojimo savo šeimoje priverstas teisintis politikas, kuris ilgus metus laikytas Kongreso lyderiu kovoje su narkotikais, didžiausias JAV paskelbto karo su kvaišalų vartojimu šalininkas.

Būtent J.Bidenui priklauso posakis "kvaišalų caras", kuris netruko tapti bendriniu – taip buvo imti vadinti visi buvę ir esami JAV nacionalinio narkotikų kontrolės politikos biuro direktoriai.

Viceprezidentas – ne vienintelis

Kad padėtis, susijusi su narkotikų vartojimu JAV, yra ganėtinai rimta, o nuo šios bėdos neapsaugoti netgi aukščiausi šalies asmenys, rodo ne tik viceprezidento dukters pavyzdys.

Neseniai JAV prezidento Baracko Obamos paskirto naujojo "kvaišalų caro" Gilo Kerlikowske šeimoje taip pat neapsieita be skandalų, susijusių su narkotikų vartojimu. Mat prieš paskiriant paaiškėjo, kad jo posūnis ne kartą buvo suimtas dėl kvaišalų laikymo ar vartojimo.

Bet naujasis Nacionalinio narkotikų kontrolės politikos biuro vadovas nebandė išsisukinėti.

"Mūsų šalyje egzistuoja narkotikų problema, kaip matote, ji neaplenkė ir mano šeimos – aš jau savo kailiu patyriau, koks yra narkotikų poveikis jaunam žmogui, šeimai ir bendruomenei apskritai", – paprastai paaiškino jis.

O ir pats B.Obama yra prisipažinęs, kad jaunystėje yra bandęs narkotikų. Kad traukė žolytės dūmą, neslėpė ir buvęs JAV prezidentas Billas Clintonas.

Griežti įstatymai – ne išeitis

Minėti pavyzdžiai ganėtinai iškalbingi ir gana tiksliai apibūdina kvaišalų vartojimo problemos mastą JAV. Tai, beje, patvirtina ir Pasaulinės sveikatos organizacijos 2008-aisiais atliktas tyrimas. Paaiškėjo, kad Jungtinės Valstijos užima pirmą vietą pagal tabako, marihuanos ir kokaino suvartojimą, toli pralenkdamos kitas valstybes, netgi Nyderlandus, kur narkotikų įstatymai gerokai liberalesni.

Amerikiečiai liūdnai linkčioja galvomis ir puikiai supranta, kad tai ne olimpinės žaidynės – pirmavimas šiose srityse šaliai daug garbės nedaro.

JAV jau senokai garsėja griežta, be kompromisų kova su narkotikais ir griežtais prevencijos įstatymais.

Tačiau aiškėja, kad įstatymų griežtumas neturi įtakos narkotikų vartojimo mastui. Kitaip tariant, žmonės netgi gyvendami šalyje, kur taikomi griežtesni įstatymai, vartoja vis daugiau narkotikų. Per pastaruosius dešimt metų kriminalinių bylų, siejamų su narkotikais, skaičius JAV išaugo tris kartus ir "perkrovė" šalies federalinę teisingumo sistemą. Šiaurės Amerikos narkotikų politikos aljanso duomenimis, apie 1,5 mln. žmonių įkalinta už įstatymų, susijusių su kvaišalų vartojimu, pažeidimus. Apie 40 proc. jų į kalėjimą keliauja dėl to, kad turi nedidelį kiekį marihuanos.

Pinigai vėjais?

Kita akis badanti tokios politikos nesėkmė – krūvos tuščiai išleistų pinigų. JAV Kongresas ištisą dešimtmetį finansavo planą "Kolumbija" (skirta apie 6 mlrd. dolerių – šių dienų kursu 15,6 mlrd. litų), o per jį ir Kolumbijos vyriausybę, siekdamas išnaikinti narkotikų gamintojus ir eksportuotojus.

Deja, nei narkotikų srautas į JAV, nei jų vartojimas nė kiek nesumažėjo. Korumpuotoje Lotynų Amerikoje narkobaronai toliau ramiai sau augina kokainmedžių lapus, o kokaino gamybos kiekis, anot Centrinės žvalgybos valdybos, siekia naujas aukštumas. Tas pats J.Bidenas, dar būdamas Senato užsienio reikalų komiteto pirmininkas, paprašė pateikti ataskaitą apie "Kolumbijos" plano rezultatus. Ataskaitos išvada buvo kategoriška: programa neprisidėjo prie narkotikų srauto iš Kolumbijos į JAV sumažėjimo.

Būtina nauja strategija

Vasarį Rio de Žaneire, Brazilijoje, vyko didelio atgarsio sulaukusi tarptautinė konferencija narkotikų tema. Joje dalyvavo buvę Amerikos žemynų šalių prezidentai, kiti aukšti pareigūnai, ekspertai.

Visi jie pripažino, kad "karą su narkotikais" tiek Lotynų Amerikos, tiek JAV teisėsauga pralaimėjo. Tai nereiškia, kad jie iškėlė baltą vėliavą prieš organizuotus nusikaltėlių susivienijimus – jie tik iškėlė idėją, kad šioje kovoje reikalinga nauja strategija. Būtinas kitoks požiūris – labiau akcentuojantis sveikatos ir švietimo politiką, o ne bausmes ir represijas, kurios yra JAV paskelbto karo su narkotikais šerdis.

Vieni pagrindinių siūlymų – legalizuoti lengvuosius narkotikus, narkomanus traktuoti kaip ligonius, o ne kaip nusikaltėlius, ir mažinti kvaišalų vartojimą per viešas švietimo kampanijas, orientuotas pirmiausia į jaunimą.

Lotynų Amerika rodo pavyzdį

Tokios iniciatyvos Lotynų Amerikos šalyse jau įgyvendinamos praktiškai. Antai Kolumbijoje leidžiama transportuoti mažą marihuanos kiekį, skirtą asmeniniam naudojimui, o Argentina jau svarsto galimybę dekriminalizuoti narkotikų vartotojus, remdamasi Švedijos, Olandijos, Australijos, Kanados ir Naujosios Zelandijos pavyzdžiais.

Viena ryškiausių konferencijos žvaigždžių tapo lietuvių kilmės buvęs Bogotos meras Antanas Mockus, plačiai žinomas Lotynų Amerikoje dėl savo socialinių kampanijų, padėjusių sumažinti nusikalstamumą Kolumbijos sostinėje.

"Narkotikų vartojimo kontrolė negali būti sutelkta vien policijos rankose. Be to, jaunas žmogus nesustoja vartoti narkotikų vien dėl to, kad jam tai draudžia įstatymas. Taip atsitinka tik dėl jo paties sąmoningumo, kuris ateina esant tinkamai informacijai ir socialinei kontrolei", – sakė jis.

JAV taip pat vis garsiau girdimi balsai, siūlantys legalizuoti narkotikus. Antai, Harvardo universiteto ekonomikos dėstytojas Jeffrey Mironas įsitikinęs, kad dabartinė JAV prieš narkotikus nukreipta politika veda prie politikų ir teisėsaugos korupcijos. Geriausias būdas sustabdyti prievartą – legalizuoti kvaišalus, jų vartojimą reguliuoti įstatymais ir mokesčiais.

Kaip pavyzdį mokslininkas pateikia sauso įstatymo laikus JAV. Galiojant alkoholio draudimui prievarta šioje industrijoje buvo įprastas dalykas, bet ji dingo, kai draudimai buvo atšaukti.

Ne viskas taip paprasta

Vis dėlto puritonišką JAV visuomenę įtikinti narkotikų legalizavimo nauda gali būti labai sunku. Daugelis amerikiečių gali palankiai žiūrėti į kvaišalų legalizavimą Lotynų Amerikoje, Azijoje ar Afrikoje, bet jiems bus labai sunku įrodyti, kad narkotikų įteisinimas JAV nepalies jų pačių atžalų.

B.Obamos administracija jau leido suprasti, kad gali atsisakyti ankstesnių prezidentų naudotos karo su narkotikais strategijos ir pereiti prie prevencijos bei žalos mažinimo politikos, kuri populiari Europoje.

Signalas, kad prezidento administracija pamažu ruošiasi savo dabartinės kovos su narkotikais politikos peržiūrai, yra naujojo kvaišalų caro G.Kerlikowske paskyrimas. Buvęs Sietlo policijos vadovas, prieš dešimt metų įgyvendinęs žalos nuo narkotikų mažinimo programas ir legalų marihuanos vartojimą medicininiais tikslais, dabar gali tik girtis, kad Vašingtono valstijoje narkotikai yra viena mažiausių teisėsaugos problemų.

Anot jo, narkotikų paklausa JAV skatina jų gamybą ir kontrabandą iš kitų valstybių, o ką ir kalbėti apie prievartą ir korupciją, kurios visa tai lydi. Narkotikų paklausą gali sumažinti prevencija ir gydymas, ne tik bausmės.