Jis pasakoja apie ES procesus iš arčiau – kaip didelėje derybų mašinoje problemos virsta jas išsprendžiančiais teisės aktais.

Nuo darbo grupių

Daugiau nei 20 metų Užsienio reikalų ministerijoje dirbantis, buvęs Ženevoje nuolatiniu atstovu prie Pasaulio prekybos organizacijos, daug patirties prekybos politikos srityje turintis A.Zananavičius žino: Briuselis yra didelė derybų mašina ir derybos čia vyksta skirtingais lygiais.

"Bet koks teisės aktas prasideda nuo viešųjų konsultacijų. Komisija jas vykdo, bando išsiaiškinti, koks yra interesas, kokia yra gyventojų nuomonė apie vieną ir kitą iniciatyvą. Pavyzdžiui, ką gyventojai galvoja apie oro taršą. Įvykus viešosioms konsultacijoms, Komisija pateikia teisėkūrinį pasiūlymą. Vadinasi, norima pasiekti tam tikrus dalykus tam tikromis priemonėmis", – aiškina viceministras.

Albinas Zanavičius/Asmeninio arch. nuotr.

Kitas etapas prasideda šalių narių derybomis – darbo grupe. Tai žemiausias derybinis lygis, kur susirenka konkretūs šalių ekspertai, kurie, pavyzdžiui, oro taršos atveju yra aplinkos ekspertai iš aplinkos ministerijos ar kitų jai pavaldžių institucijų.

"Kaip mes sudarome delegacijas? Yra vyriausybės nutarimu patvirtintas darbo grupių sąrašas ir nustatyta, kuri institucija yra atsakinga už konkrečią darbo grupę. Ir netgi turime nurodę, kas toms grupėms atstovauja. Vyksta automatinis procesas: yra teisėkūrinis pasiūlymas, jam paskiriama grupė derėtis ir ekspertai pagal savo sritį iš visų 28 valstybių toje darbo grupėje derasi", – procesus dėsto A.Zananavičius.

Jis teigia, kad natūralu, jog prie vieno stalo atsisėdus mažiausiai 28 ekspertams, kurie turi labai daug pastabų, pasiūlymų ir mato problemų, derybos užstringa ir tada jos pakeliamos į Nuolatinių atstovų komiteto lygį – COREPER. "Čia ambasadoriai išgrynina, kurios problemos yra tikros, nes į COREPER dažnai ateina ir 30 klausimų, iš kurių po diskusijų paprastai lieka 5–6 klausimai. Nors tikrai būna, kai jų lieka ir daugiau", – praktika dalijasi viceministras.

"Tada viskas perduodama į darbo grupę tolesniems darbams arba jeigu matoma, kad COREPER yra pakankamai geras judėjimas į priekį, tada atiduodama pasitarti ministrų tarybai", – tęsia jis.

Susitarimui – dveji treji metai

Vienoje iš atitinkamam klausimui priskirtų tarybų įvyksta politinė diskusija ir jeigu ji pasiseka, yra patvirtinamas bendras požiūris – tai yra, kokios pozicijos laikydamasi taryba arba šalys narės išeina derėtis su Europos Parlamentu (EP). "Tada su EP vyksta trilogai, kuriuose dalyvauja Tarybos pirmininkaujanti šalis, EP ir Komisija kaip teisėkūros iniciatyvos turėtoja. Jei dėl visko pavyksta susitarti, pasiekiamas kompromisas, kuris ir tampa teisės aktu", – pasakoja A.Zananavičius.

Tai nėra Lietuvos diskusija su Briuseliu, tai Lietuvos diskusija su kitomis 27 ES valstybėmis.

Tai yra didelis ir ilgas procesas, bet, kaip sako viceministras, tikriausiai tai yra vienintelis būdas susitarti 28 valstybėms. "Daugiašalėse organizacijose patirtį turintys žmonės žino, kaip sunku yra susitarti, kai yra ne du derybininkai, o daug derybininkų. Pavyzdžiui, Pasaulio prekybos organizacijoje šiuo metu yra 166 valstybės – taip kad tai, kas vyksta ES, – susikalbėjimo greitis ir kokybė yra labai geri, palyginti su bet kokia kita organizacija. Tai labai smarkiai lemia ir tai, kad esame bendraminčių klubas, vienodų vertybių klubas, ir tai yra labai svarbu. Kitas dalykas, mes turime labai stiprias europines institucijas, kurios mums leidžia susitarti, kartais labai padeda rasti ir suformuluoti kompromisus", – tikina A.Zananavičius.

Kaip teigia viceministras, ES susitarti dėl įvairių teisės aktų vidutiniškai prireikia 2–3 metų. "Derybos dėl laisvos prekybos sutarties trunka septynerius ir daugiau metų. Tai labai priklauso, kiek yra sudėtingas teisėkūros pasiūlymas. Dauguma jų yra šimtai lapų nepaprastai techninio teksto, kur kiekvienas žodis yra labai svarbus. Derybos nelygios deryboms – kai kurie teisės aktai yra vieno puslapio apimties ir yra gana aiškūs. Tačiau poros metų prireikia, kad idėja taptų kūnu ir tie pora metų yra pakankamai geras rezultatas", – įsitikinęs jis.

Reikia nepamiršti, kad trukmei įtakos turi ir tai, ar teisės aktas yra taikomas tiesiogiai (reglamentas), ar yra direktyva, kuri nurodo, kokių tikslų reikia pasiekti. "Tada šalis savo įstatymuose turi pakeisti tam tikras nuostatas, kad tą direktyvą įgyvendintų. Direktyvą perkelti į savo teisę paprastai skiriama 18 mėnesių. Per šį laiką reikia parengti įstatymo projektą, jį susiderinti su visomis ministerijomis, priimti Vyriausybėje, Seime. Su reglamentais viskas vyksta kiek greičiau", – sako A.Zananavičius.

Bendraminčių diskusijos

Viceministras pastebėjo, kad žmonės dažnai atskiria Lietuvą nuo Briuselio. "Atsakykime sau į klausimą, kas tas Briuselis. Tai vieta, kur susitinka visos 28 ES valstybės, ir Lietuva yra ten, tame pačiame Briuselyje. Tai nėra Lietuvos diskusija su Briuseliu, bet tai yra Lietuvos diskusija su kitomis 27 ES valstybėmis. Kaip minėjau, nuo pat žemiausio lygio, darbo grupės, ta diskusija vyksta tarp 28 šalių, dalyvaujant Komisijai, kažkuriuo metu dalyvaujant EP. Tai yra 28 bendraminčių diskusija apie tai, ką galima padaryti bendrai, kas duotų naudą visiems. Tai yra visa ES veikimo filosofija", – tikina jis.

Pasak A.Zananavičiaus, Lietuvai ES pirmiausia yra labai aiškus įsiliejimas, įsitvirtinimas Vakarų pasaulyje. "Mes tai jau padarėme. Dabar mums rūpi, kad ES būtų stipri, kad Lietuva joje būtų konkurencinga, kad būtų panaikintos, pavyzdžiui, kliūtys mūsų verslui veikti visoje ES teritorijoje, ir, sakykime, jeigu prekių srityje prekyba yra tikrai laisva, tai paslaugų teikimo srityje dar yra labai daug įvairių kliūčių, kurias mes kartu su kolegomis iš kitų šalių bandome mažinti. Nes kuo didesnė rinka, kuo joje mažiau apribojimų, tuo Lietuva yra stipresnė, konkurencingesnė ir geriau gyvena jos žmonės", – dalijasi viceministras.

Bėda yra ta, kad dauguma lietuvių ES vertina palankiai, bet ne visi žino, kas tai yra. Nelengva ES keliais sakiniais apibūdinti.

Lietuvos regionuose Užsienio reikalų ministerija mėgina šviesti žmones, kad ne Briuselis liepia kažką daryti, kaip dažnai manoma. Viena priemonių – piliečių konsultacijos ciklas, kai ministerijos atstovai važiuoja į regionus ir tiesiog kalbasi su piliečiais, bando papasakoti apie ES, išklausyti, ko žmonės tikisi.

"Iš tikrųjų Briuselis labai nedaug ką mums nurodo. Iš praktikos pasakysiu, kad daugiau nei 90 proc. visų Briuselio sprendimų mums tinka ir mes deramės dėl šių sprendimų, vėliau balsuojame už tuos sprendimus. Bėda ta, kad dauguma lietuvių ES vertina palankiai, bet ne visi žino, kas tai yra. Nelengva ES keliais sakiniais apibūdinti", – situaciją aiškina A.Zananavičius

"Man pirmiausia ES yra laisvė mano valstybei, mano valstybės piliečiams, verslams veikti ir pasirinkti. Kitaip sakant, jei atitinki visus valstybės reikalavimus, įstatymus, esi laisvas pasirinkti, kur tu mokysiesi, kur tu keliausi, kur tu dirbsi, kur tu parduosi savo prekes ir panašiai. Lygiai taip pat mes tas laisves užtikriname ir kitoms 27 ES partnerėms", – sako viceministras.

Esame gerbiami

Be konsultacijų, Užsienio reikalų ministerija vykdo projektą "Grįžimas į mokyklas", kurio metu lankosi mokyklose, kalbasi su mokiniais. "Bandome kartu su Švietimo ir mokslo ministerija integruoti tam tikrus europinius dalykus į mokymo programas, nes manome, kad mums reikia visuomenės, kuri labai aiškiai dėstytų savo pasirinkimą, ko ji nori. Tada mes būsime labai stiprūs ir atsparūs įvairioms dezinformacinėms atakoms ir kitiems panašiems dalykams", – pasakoja A.Zananavičius.

"Gerai ir tai, kad mūsų politikai iki šiol yra pakankamai atsakingi ir jie nebando visų savo nesėkmių paaiškinti Briuselio liepimu. Tuo mes esame šiek tiek išskirtiniai ir laimingi. Todėl žmonės ES Lietuvoje vertina pakankamai gerai", – pastebi jis.

Artėja gegužę vyksiantys EP rinkimai. URM viceministras sako, kad pirmas iš sprendimų, galinčių paskatinti didesnį rinkėjų aktyvumą ir įsitraukimą į ES reikalus, yra tai, jog EP rinkimai vyks kartu su vienu prezidentinių rinkimų raundų.

A.Zananavičius teigia, kad Lietuva išties gerbiama ES. "Sėkmės paslaptis yra labai paprasta. Lietuva visada buvo labai proeuropietiška ir visi mato, kad mes diskutuojame siekdami bendro gėrio, kad europinis projektas judėtų į priekį. Nesakau, kad sutinkame su viskuo, būna ir gana sudėtingų diskusijų, bet niekada kol kas niekas nesuabejojo, kad mūsų bendras tikslas yra stipri Europa ir stipri Lietuva joje. Matyt, kad žaidžiame sąžiningai ir konstruktyviai, todėl turime ir tam tikrą autoritetą", – tiki jis.

Viceministras neabejoja, kad Lietuvos įvaizdžiui ES padeda ir tai, jog Prezidentė Dalia Grybauskaitė jau antrą kadenciją dalyvauja Vadovų Taryboje. "Pažintys Vadovų Taryboje ir tas ilgas buvimas ten tikrai padeda – yra daugiau kontaktų, yra ir didesnis valstybės autoritetas. Sąžiningas žaidimas leidžia viską pakreipti mums tinkama linkme ir išsiderėti to, ko mums reikia. Manau, kad konstruktyvaus darbo liniją su visais – net ir su oponentais, paaiškinant jiems, kaip yra, reikia palaikyti ir toliau", – sako A.Zananavičius.

Buvimas ES gali padėti Lietuvai naudotis puikiomis prekybos sutartimis su tokiomis pasaulio ekonomikomis kaip Japonija. "Reikia suprasti, kad Lietuva viena yra per maža valstybė, kad galėtų pati viena su tokia šalimi kaip Japonija pasirašyti gerą prekybos sutartį. Čia Briuselis mums tikrai padeda. Tačiau reikia atskirti, kad minimali alga ar švietimo klausimai yra nacionaliniai klausimai, kuriems Briuselis įtakos neturi", – priduria URM viceministras.