Šią iniciatyvą, kuri bus pristatyta kitą savaitę Vašingtone vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime, NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pateikė kaip būdą ateinančiais metais sustiprinti Vakarų pagalbą Kyjivui kare su Rusija.

Buvo planuojama pasiekti, kad šalys pasižadėtų ir toliau teikti tokią paramą, kokią teikė nuo pat Maskvos įsiveržimo, ir tolygiau paskirstyti įnašus.

Tačiau diplomatai teigė, kad Jungtinės Valstijos primygtinai reikalavo, kad įsipareigojimas – kuris nėra teisiškai privalomas – būtų peržiūrėtas kitais metais.

Vašingtono argumentas buvo tas, kad vyriausybė teisiškai negali įpareigoti jokių būsimų administracijų skirti lėšų, sakė diplomatai.

Diplomatai taip pat sakė, kad pasiūlymas nustatyti aiškų būsimos pagalbos paskirstymo pagal kiekvienos šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį būdą buvo atmestas dėl Turkijos pasipriešinimo.

Vienas diplomatas teigė, kad galutiniame tekste minimas „sąžiningas naštos pasidalijimas“ ir siekis prisidėti proporcingiau, tačiau neužsimenama, kad reikėtų skaičiuoti pagal BVP.

Tai viena dalis iš Ukrainai skiriamo paketo, kurį NATO rengia aukščiausiojo lygio susitikimui Vašingtone.

Galutinėje deklaracijoje Kyjivui taip pat bus pateikta tvirtesnė formuluotė dėl Ukrainos siekio prisijungti prie ES, tačiau konkretaus kvietimo tapti ES nare nebus.

Aljansas taip pat sieks apsaugoti ginklų tiekimą prieš galimą Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) sugrįžimą į JAV prezidento postą, perimdamas tiekimo koordinavimo kontrolę iš Vašingtono.