Dėl beveik metus trunkančios Maskvos invazijos į kaimyninę šalį daugybė Europos sąjungininkių įsipareigojo skirti daugiau milijardų savo ginkluotosioms pajėgoms.
Kai kurios Jungtinių Valstijų vadovaujamo Vakarų karinio aljanso narės dabar siekia įtvirtinti šį padidinimą ir liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime pakelti dabartinį NATO tikslą – 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Panašu, kad dauguma NATO narių sutinka, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino agresija reiškia, kad 2 proc. turėtų tapti „apatine, o ne viršutine riba“ nacionalinėms išlaidoms.
„Manau, kad vien noro siekti dviejų procentų tikslo nepakaks. Tai turi būti viso kito pagrindas“, – sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius (Borisas Pistorijus) trečiadienį Briuselyje vykusiame NATO kolegų susitikime.
Tačiau kai kurios šalys nenori, kad tikslas būtų pernelyg ambicingas, o įsipareigojimas – pernelyg konkretus.
„Du procentai yra gerai, bet taip pat turime užtikrinti, kad turėsime tam tikrą lankstumą, nes šalys yra skirtingos“, – sakė Liuksemburgo gynybos ministras Francois Bauschas (Fransua Baušas).
Aljansas maždaug prieš 16 metų nustatė 2 proc. BVP gairę, tačiau dėl 2007–2008 metų ekonomikos krizės daugelis šalių sumažino biudžetus.
2014-aisiais Rusijai aneksavus Ukrainos Krymo pusiasalį, sąjungininkai pažadėjo sustabdyti daugelį metų trunkantį gynybos biudžeto mažinimą ir iki 2024 metų „judėti link“ 2 procentų.
Tačiau, nepaisant JAV spaudimo, kad Europos Sąjungos narės išleistų daugiau, praėjusiais metais buvo apskaičiuota, kad tik devynios iš 30 sąjungininkių pasiekė šį slenkstį.
Apatinė riba
„Akivaizdu, kad jei 2014 metais buvo teisinga įsipareigoti išleisti 2 proc., tai dabar yra dar teisingiau, nes gyvename pavojingesniame pasaulyje“, – sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams, pirmininkavęs NATO gynybos ministrų susitikimui, kuriame įvyko pirmoji aukšto lygio diskusija šiuo klausimu.
„Ukrainoje, Europoje, vyksta tikras karas, be to, matome nuolatinę terorizmo grėsmę ir Kinijos keliamus iššūkius mūsų saugumui. Taigi akivaizdu, kad turime išleisti daugiau“, – sakė jis.
Kelios šalys narės tvirtina, kad 2 proc. BVP visada buvo tik gairė, o ne griežtas tikslas.
„Užuot keitę 2 proc., manau, kad turėtume pereiti nuo 2 proc. laikymo viršutine riba prie 2 proc. BVP laikymo apatine riba ir minimumu“, – sakė J. Stoltenbergas. Jis pridūrė, kad tai turėtų būti ne „ilgalaikė perspektyva ar judėjimas link“, o „neatidėliotinas įsipareigojimas skirti 2 proc. kaip minimumą“.
NATO praėjusių metų skaičiavimais, Jungtinės Valstijos savo gynybos biudžetui išleidžia daugiau nei visos kitos sąjungininkės kartu paėmus – 3,47 proc. BVP. Kai kurios narės siūlė, kad NATO turėtų pereiti prie 2,5 proc. gairės. Kitos sako, kad tai nerealistiška.
Daugelis šalių teigia, kad svarbiausia yra įrangos kokybė ir tai, kiek sąjungininkai prisideda prie NATO operacijų. BVP procentinė dalis taip pat yra slidus rodiklis. Kai COVID-19 pandemijos metu ekonomika smuko, gynybos biudžetai atrodė didesni.
Turkijos – tradiciškai vienos daugiausiai gynybai skiriančių NATO narių – ekonomiką nuniokojo infliacija, o jos karinis biudžetas, NATO vertinimu, pernai sudarė tik 1,22 proc. BVP.
Europos galybė Prancūzija taip pat pritarė dviejų procentų minimumui, tačiau sakė, kad papildomos išlaidos turi būti tikslingai nukreiptos.
„Svarbiausia yra du procentai naudingų ir efektyvių išlaidų“, – teigė gynybos ministras Sebastienas Lecornu (Sebastjenas Lekorniu).
Anot jo, Prancūzijos ginkluotosioms pajėgoms 2024–2030 metais numatyta skirti „beprecedentę“ sumą – 413 mlrd. eurų –, kurie padės modernizuoti ginkluotąsias pajėgas, diegti naujas technologijas ir prisidėti prie NATO misijų.
