Siekdamos sumažinti žalą Turkijos, JAV ir kitų NATO valstybių narių tarpusavio santykiams, Jungtinės Valstijos nusiuntė aukščiausio rango kariškių delegaciją į Ankarą. Jungtinio štabų vadų komiteto viršininkas Josephas Dunfordas patikino Ankarą, kad JAV ir toliau rems demokratiją Turkijoje, ir pasmerkė mėginimą surengti karinį perversmą.

Gerbti demokratiją

Tą pačią žinią Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas perdavė Turkijos prezidentui  Recepui Tayyipui Erdoganui per telefoninį pokalbį praėjus dviem dienoms po nepavykusio pučo. Tačiau J. Stoltenbergas taip pat pareiškė, kad Turkija turi gerbti savo pačios demokratiją, laikytis teisinės valstybės principų ir ginti žmogaus teises.

Turkijos valdžia buvo nepatenkinta, kad sąjungininkai, jos nuomone, nepakankamai aiškiai reiškė solidarumą Turkijai po pučo. Savo interviu T.R. Erdoganas pats kvietė aukšto rango užsienio politikus apsilankyti Turkijoje. Kol kas NATO oficialiai nereagavo į  pučo rengimu įtariamų Turkijos kariškių persekiojimą. Briuselis teigia, kad kiekviena NATO valstybė narė turi teisę keisti savo karinę vadovybę.

NATO sutarties preambulėje kalbama apie demokratines vertybes ir principus. Tačiau per Šaltąjį karą Aljansas nebuvo labai išrankus. Kai Portugalija 1949 m. tapo viena iš NATO steigėjų, šalį valdė diktatorius. Per NATO istoriją Turkijoje ir Graikijoje įvykdytas ne vienas perversmas, todėl tam tikrą laiką šios NATO narės buvo valdomos kariškių.

Kiek svarbi Turkija?

JAV oro pajėgos turi didelę oro pajėgų bazę Incirlike, kur dislokuota 2 000 kariškių. Ji naudojama oro smūgiams prieš „Islamo valstybės“ grupuotės taikinius Sirijoje ir Irake. Šiai karinei bazei teko svarbus vaidmuo per Persijos įlankos karus ir NATO misiją Afganistane. Be to, bazėje yra laikinai įsikūrę apie 250 Vokietijos kariškių, aptarnaujančių žvalgybos lėktuvus „Tornado“ ir degalų lėktuvus.

Incirlikas nėra NATO infrastruktūros objektas. Tačiau Turkijos vakaruose esančiame Izmiro uostamiestyje yra įsikūrusi viena iš penkių NATO būstinių, iš kurios koordinuojamos didžiausios sausumos pajėgų operacijos. Be to, Izmire veikia svarbus JAV karinis oro uostas.

Apskritai, NATO pajėgos vienaip ar kitaip naudojasi 20 skirtingų infrastruktūros objektų Turkijoje. Turkijos ginkluotosios pajėgos – antrosios pagal dydį NATO valstybės narės pajėgos po JAV. Turkai dalyvavo ir dalyvauja visose NATO operacijose Afganistane, Balkanuose, Sirijoje ir Libijoje. Be to, NATO neseniai Turkijoje įrengė Europos priešraketinės gynybos radarų sistemą.

Kariniai ekspertai sako, kad geopolitiniu požiūriu Turkijai tenka ypatingai svarbus vaidmuo, nes ji yra Aljanso forpostas, besiribojantis su karštaisiais taškais Vidurio Rytuose ir Juodosios jūros regione. Tačiau to nederėtų pernelyg sureikšminti, tvirtina buvęs NATO karinio komiteto pirmininkas Vokietijos atsargos generolas Haraldas Kujatas. Kaip jis teigė Vokietijos visuomeniniam radijui, Turkija visada buvo sąjungininkė, kuria negalima pasikliauti 100 procentų. Atsargos generolo nuomone, Ankaros vaidmuo kovoje su „Islamo valstybe“, bent jau iš pradžių, buvo neaiškus.

Kokia Incirliko bazės ateities?

T.R. Erdoganas viešai pareikalavo, kad JAV išduotų dvasininką Fethullahą Guleną, kuris, jo teigimu, buvo tikrasis nepavykusio pučo organizatorius. JAV valdžios atstovai teigia, kad jie apsvarstys prašymą, kai Turkija pateiks įrodymų. Pensilvanijoje gyvenantis F. Gulenas neigia bet kokias sąsajas su puču.

Prie dvejus metus Turkija Jungtinėms Valstijoms suteikė teisę naudotis Incirliko baze oro smūgiams prieš „Islamo valstybę“. Dabar ši bazė Ankarai gali tapti argumentu derantis dėl galimo F. Guleno išdavimo. Be to, Turkijos valdžia kritikavo JAV, kad kovoje su „Islamo valstybe“ Sirijoje ji remia kurdų grupuotes, kurias Turkija priskiria prie teroristinių.

Negana to, pašlijo Turkijos santykiai su NATO sąjungininke Vokietija dėl pastarosios parlamento priimtos rezoliucijos dėl Armėnijos. Šiemet Bundestagas pripažino Otomanų imperijoje vykdytą armėnų genocidą, kurį Turkija griežtai neigia. Todėl Ankara Vokietijos parlamentarams uždraudė lankyti Incirliko bazėje dislokuotus Vokietijos karius. Jei konfrontacija greitai nesibaigs, Vokietijos parlamentas gali atšaukti Vokietijos karius iš Turkijos.

Ar gali nubausti Turkiją?

Šiaurės Atlanto sutartyje nėra numatyta, kad valstybę narę būtų galima išvaryti arba nubausti už netinkamą elgesį. Tik pati valstybė narė gali nutraukti sutartį.

Tikėtina, kad Turkijos ginkluotųjų pajėgų reikšmė ir indėlis NATO gretose sumažės, teigė vyriausiasis NATO jungtinių pajėgų vadas Europoje Jamesas Stavridis. „Kad ir kaip galia, tačiau po nepavykusio pučo Turkijos kariuomenė visą dėmesį greičiausiai sutelks į vidaus reikalus, nesibaigiančius tyrimus ir lojalumo patikras, taip pat tiesiog sieks išlikti kaip institucija, – tvirtino jis žurnale „Foreign Policy“, pridurdamas, kad šalies kariškiams teks labai pasistengti, kad išsaugotų įtaką Turkijos valstybėje. – Visa tai turės itin neigiamą poveikį karinei parengčiai ir efektyvumui. Nors strateginės svarbos Incirliko oro pajėgų bazėje kai kurios operacijos atnaujintos, tačiau bendradarbiavimas daugeliu JAV ir NATO kanalų yra įšaldytas“.