Rusijos prezidentas praėjusią savaitę perspėjo, kad jei Suomijoje ir Švedijoje bus dislokuotas NATO karinis kontingentas ir išplėsta karinė infrastruktūra, „mes būsime priversti imtis simetrinio atsako ir kelti tokią pat grėsmę šioms teritorijoms“.

„Neturime planų padidinti karinį buvimą nė vienoje iš šių šalių, abi jos turi didelės apimties nacionalines pajėgas. Jos yra pajėgios apsiginti“, – interviu naujienų agentūrai AFP teigė M. Geoana. Pasak NATO vadovo pavaduotojo, „šiose šalyse neketiname steigti NATO bazių, nes jos pasižymi didele karine ir strategine branda“.

Antradienį buvo oficialiai pradėtas Suomijos ir Švedijos priėmimo į NATO procesas. Tam, kad šios šalys galėtų tapti visavertėmis Aljanso narėmis, pritariamąjį žodį dar turi tarti visų 30 NATO šalių narių parlamentai. Esama būgštavimų, kad žalią šviesą šių šalių narystei ne iš karto uždegs Turkijos parlamentas, nepaisant to, jog su Ankara buvo sudarytas principinis susitarimas dėl jos anksčiau išsakytų prieštaravimų.

M. Geoana išreiškė viltis, kad Suomijos ir Švedijos priėmimas į NATO bus greitas ir nurodė, kad „daugelis šalių jau žengė žingsnius“ jų stojimo ratifikavimo link. Nepaisant to, M. Geoana nenurodė konkretaus tolesnių įvykių tvarkaraščio.