NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) antradienį sakė negalintis patvirtinti Kremliaus pranešimų, kad Rusija atitraukia savo pajėgas, kurios buvo sutelktos prie sienų su Ukraina.

„Deja, negaliu patvirtinti, kad Rusija atitraukia savo karius; mes matėme ne tai“, – sakė A.F.Rasmussenas žurnalistams prieš NATO šalių užsienio reikalų ministrų sutikimą, kuriame bus tariamasi dėl krizės Ukrainoje.

Ukraina ir Jungtinės Valstijos kaltina Rusija kariuomenės telkimu prie Ukrainos sienų ir išreiškė susirūpinimą, kad Maskva po Krymo aneksijos ketina užimti pietrytinius Ukrainos rajonus, kurių dauguma gyventojų yra rusakalbiai.

Skirtingais vertinimais, Ukrainos pasienyje buvo sutelkta nuo 30 000 iki 50 000 rusų karių. Rusija pirmadienį pranešė atitraukusi nuo sienos su Ukraina savo batalioną, kurį sudaro 500-700 karių.

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kanceliarija pranešė, kad Vladimiras Putinas pirmadienį ją asmeniškai telefonu informavo apie kariuomenės atitraukimą.

Karių skaičiaus prie rytinių Ukrainos sienų mažinimo, kurį įsakė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, nepakanka, antradienį sakė A.Merkel, pasak kurios, šiose teritorijose vis tiek liks dar daug karių.

„Aišku, kad tai ne paskutinis žingsnis, kurį reikia žengti, nes kariuomenės koncentracija prie Ukrainos sienų yra labai didelė“, – A.Merkel sakė žurnalistams spaudos konferencijoje. Užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas-Valteris Šteinmejeris) šį žingsnį pavadino „nedideliu ženklu, kad padėtis darosi mažiau įtempta“.

Ukraina pirmadienį taip pat pranešė, kad Rusijos kariai traukiasi iš pasienio.

NATO būstinėje Briuselyje susitinkantys Aljanso šalių užsienio reikalų ministrai tarsis dėl atsako Rusijai į Krymo aneksiją praėjusį mėnesį.

Tačiau prasidedant deryboms atrodo, kad NATO atsisako ketinimų stiprinti savo karines pajėgas sienas su Rusija turinčiose šalyse ir yra linkusi daugiau laiko skirti diplomatijai.

„Manau, kad visi suvokia, jog geriausias būdas eiti į priekį yra politinis ir diplomatinis dialogas“, – sakė A.F.Rasmussenas, tačiau pridūrė, jog NATO „yra labai pasiryžusi pasirūpinti visų mūsų sąjungininkių efektyvia gynyba ir apsauga“.

Viena iš atsakomųjų priemonių, kuri šiuo metu, atrodo, nesvarstoma, yra nuolatinių NATO bazių kūrimas sienas su Rusija turinčiose šalyse.

Šis žingsnis labai nepatiktų Maskvai, nes būtų sulaužytas neoficialus susitarimas, pasiektas tuo metu, kai NATO plečiantis į rytus į Aljansą buvo priimtos buvusios Varšuvos pakto šalys, norėjusios atsikratyti daug metų trukusios sovietinės valdžios.

Tačiau Nyderlandų užsienio reikalų ministras Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) pareiškė, kad „mums nereikia NATO karių prie sienos su Rusija“, pridurdamas, jog nereikia daryti „staigių judesių“.

Toks atsargumas gali nuvilti rytines NATO partneres, kurios, kaip tikimasi, susitikime pasisakys už griežtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu.

„Tarp sąjungininkių vyrauja gana platus sutarimas, net jeigu rytinės šalys – tokios kaip Baltijos šalys ir Lenkija – panorėtų, NATO užimtų tvirtesnę poziciją Rusijos atžvilgiu“, – sakė vienas diplomatas.

Prieš eidamas derybų į NATO būstinę Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pareiškė, kad jo šalis „priims bet kokias pajėgas“ savo teritorijoje.

„Visos (Aljansos) narės turėtų mėgautis tuo pačiu saugumo lygiu“, – pridūrė jis.