Ankara nesugebėjo pasipriešinti kitų NATO šalių spaudimui. Nauju Aljanso vadovu, kaip ir buvo tikėtasi, tapo Danijos ministras pirmininkas Andersas Fogh Rasmussenas.

Dabartinis NATO generalinis sekretorius Jaapas de Hoopas Schefferis per bendrą savo ir A.F.Rasmusseno spaudos konferenciją pareiškė: "Žinote, jog pastarąsias 36 valandas buvo diskutuojama, bet dabar tai, kad mes stovime greta vienas kito, reiškia, jog sprendimas rastas. Mes visi puikiai sutariame ir esame vieningi." Naujas pareigas Danijos premjeras pradės eiti rugpjūčio 1 d.

A.F.Rasmusseno kandidatūrai nenorėjo pritarti Turkija. Mat 2006 m., kai viename Danijos laikraštyje buvo išspausdintos pranašą Mahometą pašiepiančios karikatūros, šalies vadovas atsisakė atsiprašyti musulmonų. Baiminamasi, kad šis skandalas dar nėra pamirštas musulmonų kraštuose. Be to, pasipiktinimą gali kelti tai, kad Danijos premjeras ne tik pritarė 2003 m. invazijai į Iraką, bet ir palaikė beveik visas buvusio JAV prezidento George'o W.Busho iniciatyvas. Ji neprieštaravo, kad įtariamieji būtų laikomi Gvantaname ir pritarė, kad Danijos kariai būtų siunčiami į Afganistaną.

Nors Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoğanas gavo garantijų iš JAV prezidento Baracko Obamos dėl A.F.Rasmusseno kandidatūros, ateityje Turkijos ir Aljanso santykiai gali pablogėti. Bent jau taip mano kai kurie analitikai.

A.F.Rasmusseno nenorėjo palaikyti ir lenkai. Varšuva tikėjosi, kad NATO vadovo postą užims jų kandidatas – užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis.