Apie tai BNS patvirtino keli šaltiniai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, nes nėra įgalioti komentuoti derybų proceso.

„Pirmasis summito deklaracijos juodraštis jau parengtas, dabar dėl teksto prasideda diskusijos“, – BNS ketvirtadienį sakė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas.

Lietuvos politikai ir diplomatai kol kas nuo platesnių komentarų susilaiko, nes konkretus derybų turinys – konfidencialus.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ketvirtadienį Seime sakė, kad jis drauge su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku praėjusią savaitę laišku kreipėsi į NATO, išsakydami Lietuvos lūkesčius dėl atgrasymo ir gynybos.

„(...) pasiūlėme tam tikras formuluotes į deklaraciją, kur būtų apibrėžti mūsų ypatingi poreikiai mūsų saugumui. Kaip tos derybos pavyks, dar sunku pasakyti, bet dėsime visas pastangas“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuva NATO viršūnių susitikime siekia, kad Aljansas įsipareigotų regione dislokuoti daugiau karių, nustatytų, jog 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) būtų mažiausia gynybos išlaidų riba.

Be kita ko, Vilnius tikisi, kad Aljanso narės ras bendrą sutarimą ir dėl Ukrainos narystės NATO perspektyvos.

Vis dėlto bent kol kas nuomonės Aljanse dėl politinio įsipareigojimo Ukrainai išsiskiria.

Didžiosios sąjungininkės mano, kad besitęsiant karui nėra galimybių Kyjivo pakviesti į Aljansą, be to – šis turi atitikti visus potencialiai kandidatei keliamus reikalavimus. Dėl šios priežasties linkstama prie praktinės paramos skyrimo.

NATO viršūnių susitikimas Vilniuje vyks liepos 11–12 dienomis.