Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) turkų kolegai Hakanui Fidanui (Chakanui Fidanui) pasakė, kad Švedijos paraiška turėtų būti ratifikuota kuo greičiau, sakė jo atstovas spaudai.

„Ant kortos pastatyta mūsų aljanso stiprybė ir patikimumas. Negalime prarasti dar vienos dienos“, – teigė Prancūzijos užsienio reikalų ministrė Catherine Colonna (Katrin Kolona).

Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, kurios dar neratifikavo Švedijos paraiškos prisijungti prie Aljanso. Nuo to laiko, kai ji pateikė paraišką, jau praėjo pusantrų metų.

Turkija iki šiol stabdė Švedijos narystės NATO ratifikavimą, kaltindama šią šalį pernelyg atlaidžiu požiūriu į grupes, kurias Ankara laiko keliančiomis grėsmę jos saugumui, įskaitant kurdų kovotojus ir tinklo, kurį Ankara kaltina dėl nepavykusio 2016 metų perversmo, narius.

Turkiją taip pat piktina uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) šalininkų demonstracijos Švedijoje ir musulmoniškas šalis sukrėtę Korano deginimo protestai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) liepą Vilniuje vykusiame NATO viršūnių susitikime atšaukė savo prieštaravimą Švedijos kandidatūrai ir praėjusį mėnesį nusiuntė stojimo protokolą parlamentui ratifikuoti.

Ankara pakeitė savo poziciją po to, kai Stokholmas pažadėjo glaudžiau bendradarbiauti su Turkija kovos su terorizmu srityje ir remti Turkijos siekį atgaivinti savo narystės ES paraišką. Be to, NATO susitarė įsteigti specialią kovos su terorizmu koordinatoriaus instituciją.

Norint išplėsti NATO, reikia vienbalsio visų esamų narių pritarimo, o Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, kurios atsisako tai padaryti. Vengrija stabdė Švedijos paraišką, teigdama, kad švedų politikai melavo apie Vengrijos demokratijos būklę.

Kitos NATO sąjungininkės tikėjosi, kad šiomis dienomis Briuselyje vykstančiame užsienio reikalų ministrų susitikime galės pasveikinti Švediją kaip naujausią Aljanso narę.

Tačiau procesas vis dar įstrigęs Turkijos parlamento komitetų lygmenyje.

2022 metais Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, Švedija ir jos kaimynė Suomija atsisakė savo ilgalaikės karinio neprisijungimo politikos ir pateikė prašymą prisijungti prie JAV vadovaujamo aljanso.

Balandį Suomija tapo 31-ąja NATO nare.

Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen sakė, kad Helsinkis labai nusivylęs, jog Stokholmui dar nebuvo leista pasekti jo pavyzdžiu.

„Švedijos narystė yra labai svarbi visam aljansui ir tikimės, kad netolimoje ateityje bus imtasi tolesnių veiksmų šia linkme“, – pridūrė ji.