Kai kas vadino fantazijomis, kai dar prezidento Ronaldo Reagano laikais pradėta kalbėti apie vadinamąją „Žvaigždžių karų“ programą. Ir dabar ją pašaliečiui sunku suvokti, bet ji pradeda veikti, nors ne tokio masto, kaip įsivaizdavo R. Reagano komanda.

Šalia nuošalaus Rumunijos Deveselu kaimo paskelbta, kad pirmoji Europoje priešraketinio skydo bazė veikia, kad sunkiai prognozuojamų valstybių raketos nepasiektų mūsų miestų ir kaimų.

„Kol Iranas tebesiginkluoja balistinėmis raketomis, Jungtinės Valstijos kartu su sąjungininkais ir partneriais stengsis apginti NATO sąjungininkes nuo grėsmės“, – teigia JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas Robertas Workas.

Deveselu bazėje įrengti Egidės sistemos komponentai surinkti naujajame Džersyje ir konteineriuose atgabenti į Rumuniją. Jos statyba kainavo 800 mln. dolerių, 300 mln. bus išleista Redzikovo bazės statybai Lenkijoje.

2018 m. pabaigus statyti bazę Lenkijoje – paskutinę priešraketinio skydo grandį Europoje – bus baigtas įgyvendinti dar prieš dešimtmetį parengtas planas. Dar 2008-aisiais buvo pasirašyta Lenkijos ir JAV sutartis dėl amerikietiškų balistinių raketų gaudiklių, radarai turėjo būti įkurdinti Čekijoje, bet Vašingtonas keitė planus, aiškindamas strateginiais, techniniais ir finansiniais sumetimais, galop nutaręs, kad Europoje priešraketiniam skydui turi būti naudojamos ne ilgojo, o trumpojo ir vidutinio nuotolio raketos SM-3, kokias Amerika jau naudoja savo kariams senajame žemyne saugoti.

Be veikiančios bazės Rumunijoje ir netrukus pradėtos statyti Lenkijoje, Turkijoje įrengtas ankstyvojo aptikimo radaras, kuris fiksuotų priešiškos raketos paleidimo momentą, Egidės sistema apginkluoti ir keturi amerikiečių kreiseriai Ispanijos teritoriniuose vandenyse. Visa tai valdoma iš amerikiečių bazės Ramštaine, Vokietijoje.

Bet kita medalio pusė – Maskvos susierzinimas, ir kaip ji gali reaguoti į NATO priešraketinį skydą, kuris, Kremliaus nuomone, silpnina jos atgrasymo pajėgumą, NATO įsitvirtina netoli Rusijos pašonės. Veltui Aljansas, Vašingtonas ir kiti sąjungininkai kartoja – skydas nenukreiptas prieš Rusiją, ir ji turi tai žinoti, nes priešraketinė gynyba buvo kuriama kiek įmanoma skaidriai. Tai dar sykį pabrėžė ir NATO generalinis sekretorius, ir Amerikos gynybos departamento vadovas.

„Mūsų raketų gaudiklių sistemos įrengtos per arti arba per toli nuo Rusijos, kad galėtų sunaikinti Rusijos balistines raketas. Jie sukurti taip, kad galėtų atremti galimą trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų grėsmę už euroatlantinės ribos“, – sako NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

„Ši bazė sukurta prieš vidutinio ir ilgojo nuotolio raketas, kurios gali būti iššautos pirmiausia iš Artimųjų Rytų, šioje bazėje neturime jokių planų prieš Rusijos raketas“, – tikina  JAV gynybos sekretoriaus pavaduotojas R. Workas.

Tačiau po Krymo aneksijos sąjungininkai neslepia ir pasirengimo apginti ir Lenkiją, ir Baltijos šalis, kai reaguodama Rusija savo ruožtu iki metų pabaigos dviem divizijomis stiprins vakarinį, viena divizija – pietinį flangą. Bet ir tai akivaizdu ne viskas. Pasak Kremliaus, kokia Irano grėsmė, kai Teheranas atsisako branduolinio ginklo ambicijų, tad Rusijai klausimas, prieš ką priešraketinė gynyba, neatsakytas.

„Dabar, kai dislokuojami priešraketinės gynybos elementai, ir mes turime pagalvoti, kaip galėtume apsiginti nuo Rusijos federacijai kylančios grėsmės“, – teigia Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

Rusijos kariniai ekspertai neslepia – pradėjus veikti Deveselu bazei į ją turi būti nutaikytos Rusijos taktinės raketos. Laikraštis NG primena Rusijos generalinio štabo viršininko Valerijaus Gerasimovo žodžius, esą kai nebranduolinių valstybių teritorijoje dislokuojamos priešraketinės sistemos, jos neva tampa pirmaeiliai atsakomųjų veiksmų taikiniai. Neveltui Rusijoje dirbantys diplomatai Kremliaus reakciją į NATO priešraketinį skydą Europoje laiko grasinimu.

Lenkijos spauda rašo, jog, galimas dalykas, dabar Maskva nutars Kaliningrado srityje dislokuoti dar ir vidutinio nuotolio raketų su branduolinėmis galvutėmis arba oficialiai patvirtins, kad tokios jau dislokuotos, nors tai būtų šiurkštus sutarčių su amerikiečiais dėl balistinių raketų pažeidimas. Dar 1987-aisiais pasirašyta sutartis kelia keblumų ir amerikiečiams, sako ekspertai. Jie nenori jokiu būdu sudaryti įspūdžio, kad gali numušti ir Rusijos balistines raketas. Nors Maskva jau kaltina.

„Raketų paleidimo sistemų sausumoje dislokavimą laikome 1987-ųjų sutarties dėl vidutinio nuotolio branduolinių ginklų pagrindinių nuostatų pažeidimu. Jungtinės Valstijos pažeidžia šią sutartį, sakome be jokių diplomatinių pagražinimų“, – teigia Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Bet kai Rusija tampa vis sunkiau prognozuojama, Lenkijos prezidentas sako – džiugu, kad NATO ir amerikiečiai ateina – tiesiogine prasme, nes Redzikove bus nuolatinė amerikiečių bazė, turinti strateginės reikšmės visam Aljansui. Bus daugiau ir kitokio saugumo – vietos valdžia beveik kiekvieną investiciją turės derinti su amerikiečiais.

„Ekonomikos požiūriu, daugiausia laimės vietos gyventojai. Bet svarbiausia saugumas – ir čia laimės visi mano tautiečiai, visa Lenkija. Ir kaip čia ne sykį buvo pabrėžta, raketos nebus nukreiptos į ką nors, jų tikslas – saugumas“, – teigia Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda.

Varšuvoje liepą susirinkusios NATO viršūnės turi patvirtinti pradinę priešraketinio skydo parengtį.

Daugiau - LRT reportaže.