2007 metais Rusija sustabdė savo dalyvavimą Sutartyje dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje (CFE), kurios tikslas nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio užkirsti kelią Šaltojo karo varžovėms sutelkti pajėgas prie tarpusavio sienų arba netoli jų.

Antradienį Maskva pareiškė, kad naktį įsigaliojo jos oficialus pasitraukimas iš sutarties.

„Sutartis (...) pagaliau tapo Rusijos istorijos dalimi“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerija.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje buvo nutraukta daug ginklų kontrolės sutarčių, kuriomis dešimtmečius buvo grindžiama jėgų pusiausvyra Europoje.

NATO narės pareiškė, kad „smerkia Rusijos sprendimą pasitraukti iš CFE ir jos agresyvų karą prieš Ukrainą, kuris prieštarauja Sutarties tikslams“.

„Todėl sąjungininkės valstybės narės ketina sustabdyti CFE Sutarties veikimą tokiam laikui, kokiam reikės“, – sakoma pareiškime.

Jungtinės Valstijos, dominuojanti NATO valstybė, nurodė, kad joms ir jų sąjungininkėms būtų nepriimtina toliau laikytis sutarties, iš kurios pasitraukė Rusija.

„CFE įsipareigojimų sustabdymas sustiprins Aljanso atgrasymo ir gynybos pajėgumus, nes bus panaikinti apribojimai, turintys įtakos planavimui, dislokavimui ir pratyboms“, – sakė Joe Bideno (Džo Baideno) patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).

1990-ųjų sutartimi pirmą kartą buvo nustatyti teisiniai ir patikrinami 30 paktą pasirašiusių šalių pajėgų struktūros apribojimai.

CFE buvo laikoma vienu iš kertinių Europos saugumo struktūros akmenų, nulėmusiu Šaltojo karo priešpriešos tarp Rytų ir Vakarų pabaigą.

NATO teigia, kad dėl CFE buvo sunaikinta apie 100 tūkst. karinės technikos vienetų, įskaitant tankus, artileriją ir atakos sraigtasparnius.