Jis taip pat paragino NATO stiprinti savo kibernetinio saugumo pajėgimus.

„Mūsų naujausi vertinimai rodo, kad praėjusiais metais kas mėnesį prieš NATO infrastruktūrą buvo įvykdoma vidutiniškai 500 grėsmę keliančių kibernetinių atakų, dėl kurių reikėjo intensyvaus mūsų ekspertų įsikišimo“, – sakė NATO generalinis sekretorius dienraščiui „Die Welt“.

„Palyginti su 2015 m., jų skaičius išaugo 60 proc. Už daugumą šių atakų atsakingi ne privatūs asmenys. Jų užsakovais buvo kitų šalių nacionalinės institucijos“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

Reikšdamas didžiulį susirūpinimą dėl augančio kibernetinių atakų skaičiaus, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad kitame NATO viršūnių susitikime ypatingas dėmesys bus skirtas kibernetinei gynybai.

„Turime stiprinti savo pajėgumus šioje srityje“, – pažymėjo Aljanso vadovas ir įspėjo, kad įsilaužėliai gali „padaryti žalos NATO pasirengimui gynybai ir trukdyti dirbti mūsų kariams“.

„Visa karinė veikla šiuo metu yra paremta duomenų perdavimu. Jei tai neveikia, gali būti padaryta rimtos žalos“, – aiškino jis.

Kelios Vakarų valstybės, tarp jų Didžioji Britanija, Prancūzija ir Vokietija, įspėjo apie išaugusį kibernetinių atakų skaičių ir ėmėsi priemonių stiprinti savo gynybos infrastruktūrą kovai su naujomis grėsmėmis.

Kaltina Maskvą

J. Stoltenbergas konkrečiai neįvardijo valstybių, atsakingų už kibernetines atakas prieš NATO, tačiau Vokietija nekart dėl to yra apkaltinusi Maskvą. Pati Rusija šiuos kaltinimus griežtai atmeta.

Ketvirtadienį paskelbtame interviu J. Stoltenbergas taip pat atmetė išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) kritiką Aljanso kovai su terorizmu ir jo pareiškimą, kad NATO yra „atgyvena“.

„NATO jau aktyviai dalyvauja kovoje su tarptautiniu terorizmu ir mes svarstome, kaip šį dalyvavimą išplėsti“, – sakė Aljanso vadovas.

J. Stoltenbergas pridūrė, kad jam bus malonu dirbti su D. Trumpu, ir išreiškė įsitikinimą, kad „Jungtinės Valstijos toliau visiškai laikysis savo saugumo įsipareigojimų NATO“.