NATO rengiasi švęsti garbingą jubiliejų. Apie organizacijos perspektyvą ir pokyčius joje su dienraščiu mintimis pasidalijo krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė.

– NATO kitą savaitę švęs savo 60-metį. Gana solidus amžius tarptautinei organizacijai. Ar galima sakyti, kad šešis dešimtmečius egzistuojantis Aljansas įgyvendino savo tikslus?

– NATO kaip ir žmonija. Ar gali būti, kad žmonija pasiekė savo egzistavimo tikslus? Turbūt ne. Gyvenimas tęsiasi, tęsiasi ir NATO raidos procesas.

Iš pradžių organizacija turėjo vienus tikslus, tačiau situacija keitėsi, atitinkamai transformavosi ir Aljansas, keitėsi jo strategijos. Tai dinamiška, gyva organizacija. Ji nėra įsprausta į kokius nors rėmus, bet turi labai tvirtą pamatą. Jos vertybės išlieka tos pačios ir NATO lieka svarbiausia transatlantinio saugumo organizacija pasaulyje. Buvo ir yra.

O Lietuvai ji yra mūsų gynybos ir saugumo pagrindas.

– Dažnai kalbama apie Europos saugumo dimensiją ir neatmetama galimybė, kad NATO gali skilti. Kaip vertinate tokią perspektyvą?

– Be abejo, yra skirtingų požiūrių ir nuomonių šiuo klausimu. Yra ir tokių pesimistinių prognozių. Tačiau tikiu, kad kaip ir anksčiau, taip ir dabar iškylant vis kokioms naujoms diskusijoms NATO atranda geriausią išeitį.

Prancūzijos grįžimas į NATO, manau, taip pat rodo, kad Aljansas labai svarbus visam pasauliui.

– Netrukus ir Lietuva švęs penkerių metų narystės NATO jubiliejų. Kaip galima įvertinti pokyčius, kurie įvyko per šį laiką? Kokie išryškėjo narystės pliusai, minusai?

– Matau tik pliusus. NATO yra mūsų saugumo pamatas. Kaip negalima įsivaizduoti namo be pamatų, taip neįsivaizduoju ir Lietuvos be NATO suteikiamų saugumo garantijų. Tai akivaizdu.

Taip, Lietuva turi įnešti savo indėlį, prisidėti prie bendro saugumo. Turiu galvoje mūsų dalyvavimą tarptautinėse misijose, bet prie bendro saugumo prisideda ir ne NATO narės – Švedija, Suomija, Naujoji Zelandija, Australija. Pasaulis yra tarpusavyje susijęs ir net ne NATO narėms akivaizdu, kad visi turi prisidėti užtikrinant bendrą saugumą.

Kalbėdama apie mūsų pačių saugumą noriu pabrėžti, kad mums patiems jį užtikrinti kainuotų daug brangiau.

– Kokie yra šių laikų didžiausi iššūkiai NATO? Kokios grėsmės jai?

– Tai tos pačios grėsmės, kurios kelia pavojų pasaulio saugumui ir stabilumui. Rugsėjo 11-oji parodė vienas grėsmes, su kuriomis dabar bandoma dorotis, turiu galvoje terorizmo grėsmę. Yra ir kitų.

NATO aprėpia didžiulę teritoriją ir kiekvienoje šalyje, kiekviename regione padėtis skirtinga. Pavyzdžiui, mūsų regione ta pati NATO dabar įtraukė į savo darbotvarkę energetinio saugumo klausimus, kurie anksčiau neatrodė, kad galėtų būti kaip nors susiję su organizacijai rūpimomis problemomis.

– Kaip NATO galėtų prisidėti prie mūsų regiono energetinio saugumo?

– Savo strategijos turėjimu, ekspertų išvadomis, konkrečiais projektais. Svarbiausia yra suvokti, kad narių energetinis saugumas taip pat labai svarbus visai organizacijai.

– Ką manote apie tolesnę NATO plėtrą, jos perspektyvas?

– Tai nepabaigtas darbas, kuris buvo pradėtas subyrėjus SSRS. Tai Europos suvienijimo darbas. Europa nesibaigia ties Lietuva, Latvija, Estija. Europa yra ir toliau į rytus. Gruzijos ir Ukrainos siekis įstoti į NATO irgi svarbus iššūkis organizacijai. Manau, kad tuo klausimu Aljanso požiūris neturėtų būti keičiamas.

– Iki kiek galėtų plėstis NATO?

– Nemanau, kad yra kokia nors riba. Kol kas galima kalbėti apie Europos suvienijimo iššūkį.

– Ar Rusija galėtų kada nors tapti NATO nare?

– Apie tai kalbėti visiškai nerealu. NATO yra demokratinių vertybių sistema, o Rusija pati pripažino, kad demokratija nėra jai prioritetas.

– Kokį vaidmenį Lietuva mano turinti šioje organizacijoje?

– Turime savo nuomonę tam tikrais klausimais. Pavyzdžiui, Europos suvienijimo tam tikru vertybių pagrindu ir nuosekliai to siekiame.

---

Tikėtinas naujas NATO vadovas

Nepaisant Turkijos ir Lenkijos dvejonių, labai tikėtina, kad NATO viršūnių susitikime balandžio 3 ir 4 d. naujuoju Aljanso generaliniu sekretoriumi taps Danijos premjeras Andersas Fogh Rasmussenas, kurio kandidatūrą palaiko dauguma NATO šalių.

Gimė 1953 m. sausio 26 d.

1978 m. baigė ekonomikos mokslus ir tais pačiais metais buvo išrinktas į šalies parlamentą.

1987–-1992 m. ėjo Danijos ekonomikos ministro pareigas.

Jis yra Liberalų partijos lyderis ir vadovauja Danijos valdančiajai centro dešiniųjų koalicijai, kuri šalį valdė nuo 2001 m.

2002–2003 m. Danijai pirmininkaujant ES, pasiekė susitarimą dėl 10 naujų narių priėmimo į Bendriją.

Ragino NATO šalis palaikyti JAV invaziją į Iraką 2003 m.

Yra parašęs keletą knygų apie mokesčius ir vyriausybės struktūrą. Įvykdė šalyje administracinę reformą sumažindamas savivaldybių skaičių. Taip pat nuosekliai vykdė mokesčių mažinimo politiką.

Europos analitikai prognozavo, kad jis gali tapti pirmuoju ES prezidentu. Manoma, kad būdamas NATO vadovu A.F.Rasmussenas bandys siekti glaudesnio NATO, ES ir Jungtinių Tautų bendradarbiavimo.