Susidūrusi su agresyvesne Rusijos pozicija, NATO svarsto galimybes reaguoti, tačiau atmeta vieną scenarijų – Aljanso plėtrą.

Keturios potencialios narės, įskaitant Gruziją, buvo informuotos, kad gali nesitikėti būti priimtos į NATO artimiausiu metu. Kai kurios vyriausybės dėl to nusivylė: Makedonijos užsienio reikalų ministras sakė naujienų agentūrai AP, jog tas pranešimas buvo „žingsnis atgal“.

To pranešimo pagrindinė mintis – jog Šiaurės Atlanto sutarties organizacija, šiemet mininti svarbias savo plėtros sukaktis, nepriims jokių naujų narių per rugsėjo pradžioje vyksiantį Aljanso viršūnių susitikimą, kuriame dalyvaus JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama).

Pasak analitikų, NATO narės vengia suteikti realias arba potencialias saugumo garantijas šalims, kuriose tokios garantijos gali greitai būti išmėgintos priešpriešoje su Rusija. Tai ypač aktualu Gruzijai, kuri nuo 2008 metų laukia, kada JAV vadovaujamas karinis aljansas ištesės savo pažadą suteikti jai narystę.

2008 metų rugpjūtį per trumpą Maskvos ir Tbilisio karą Rusija pasiuntė savo pajėgas į du Gruzijos separatistinius regionus ir juos okupavo, o šiais metais aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį. Dabar NATO vengia imtis bet kokių veiksmų, kurie galėtų išprovokuoti ryžtingą Maskvos atsaką.

„Konfliktas dėl Ukrainos aiškiai parodė NATO šalims, kad jos turi būti atsargios – tiek dėl saugumo įsipareigojimų, tiek dėl jų patikimumo, – sakė Vokietijos užsienio santykių tarybos darbuotoja Liana Fix (Liana Fiks). – Jeigu Gruzijai suteiksite narystės veiksmų planą, bet neginsite jų, jeigu kas nors nutiktų, ką tai bylotų apie jūsų patikimumą?“

Tačiau NATO viešai neiškabino užrašo „Vietų nėra“.

Aljanso generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas) neseniai paskelbė, kad „NATO durys lieka atviros. Ir jokia trečioji šalis neturi veto teisės dėl NATO plėtros“.

Tačiau dar prieš Krymo aneksiją dalis NATO šalių skundėsi „nuovargiu dėl plėtros“ ir nebuvo linkusios Aljanso narių sąrašo padidinimui, sakė Vašingtone įsikūrusio strateginių tyrimų instituto „Atlantic Council“ transatlantinių ryšių ekspertas Jorge Benitezas (Chorchė Benitesas).

Po įvykių Kryme „šios problemos daug labiau padidėjo“, pažymėjo jis.

„Dabar klausimas, kiek (naujos narės) padidintų aljanso nesaugumą, lyginant saugumu, kurį įneštų į Aljansą?“ – sakė J.Benitezas.

Mėgindama pakreipti šią pusiausvyrą savo naudai, Gruzija buvo entuziastinga NATO partnerė ir dar visai neseniai šios šalies kontingentas buvo didžiausias tarp Aljansui nepriklausančių šalių, dalyvaujančių karinėse operacijose Afganistane.

Gruzija tikėjosi, kad per NATO viršūnių susitikimą jai bus oficialiai pateiktas narystės veiksmų planas, tačiau vietoje jo Tbilisiui bus pasiūlytas „esmingas paketas“, turintis padėti integruotis su Aljansu, sakė A.F.Rasmussenas, tačiau atsisakė pateikti detalių.

Pasak L.Fix, į tą paketą tikriausiai bus įtraukta išplėstų mokymų programų, glaudesnis karinis bendradarbiavimas ir konsultavimas, taip pat išsamus sąrašas veiksmų, kuriuos turėtų atlikti Gruzija, kad išpildytų NATO narystės reikalavimus.

Maža Balkanų valstybė Makedonija prieš šešerius metus taip pat buvo patikinta, kad gaus pakvietimą į Aljansą, tačiau dabar turės dar palūkėti. Didžiausias kliuvinys yra dar neišspręstas ginčas dėl šalies pavadinimo, kuris sutampa su Graikijos regiono pavadinimu. Kadangi Graikija yra NATO narė, Atėnai faktiškai gali blokuoti naujos šalies priėmimą.

„Graikija veikia laikydamasi jėgos pozicijų, nes ji yra visateisė valstybė narė“, – Makedonijos užsienio reikalų ministras Nikola Poposkis pareiškė savo pranešime. Jis taip pat apgailestavo dėl „žingsnio atgal“, tačiau sakė, kad Makedonija nesiliaus stengtis „įnešti sveiko proto į Graikijos ir Makedonijos dialogą“.

Juodkalnija, kita buvusi Jugoslavijos respublika, daugelio laikoma kandidate, labiausiai priartėjusia prie narystės. A.F.Rasmussenas sakė, kad iki 2015 metų pabaigos NATO užsienio reikalų ministrai įvertins, ar „pribrendo laikas“ Podgoricą pakviesti į Aljansą. Ta data buvo vienintelis konkretus terminas, paskelbtas po birželio 24–25 dienomis Briuselyje vykusio užsienio ministrų susitikimo, per kurį buvo peržiūrėta NATO „atvirų durų“ politika.

Tačiau viešai nebuvo kalbama apie NATO delsimo priežastį: pranešimus, jog daug Juodkalnijos žvalgybos tarnybos pareigūnų yra užverbuoti Rusijos agentų.

„Tai buvo pagrindinis klausimas“, – vienas NATO pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė AP. Pasak jo, ryšius su Rusija palaiko 25–50 Juodkalnijos žvalgybos pareigūnai. Jau imtasi žingsnių neutralizuoti jų veiksmus, tačiau „tam suvaldyti reikės laiko“.

Juodkalnijos premjeras Milas Džukanovičius sakė savo šalies parlamentui, kad sprendimas dėl NATO plėtros buvo atidėtas dėl „geopolitinių priežasčių, kurių Juodkalnija negali paveikti.“
Analitikas Draskas Džuranovičius prognozuoja antivakarietiškų nuotaikų sustiprėjimą šioje šalyje.

„Dauguma žmonių, kurie palaiko Juodkalnijos narystę NATO, jausis išduoti“, – aiškino jis.

Ketvirtoji NATO narystės siekianti šalis – Bosnija ir Hercegovina – nesugebėjo išpildyti svarbios Aljanso iškeltos sąlygos: perduoti 63 vietos valdžios kontroliuojamų gynybos objektų valdymą centrinei vyriausybei, sakė karinio bloko pareigūnai.