Tam, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedrįstų pulti NATO sąjungininkių, reikia pasirūpinti, kad Ukraina liktų stipri, sakė jis interviu agentūrai „dpa“. Be to, kaip nuspręsta NATO viršūnių susitikime Hagoje, būtina didinti gynybos išlaidas.
„Jei padarysime šiuos du dalykus, būsime pakankamai stiprūs, kad galėtume apsiginti, ir V. Putinas to niekada nebandys“, – pabrėžė M. Rutte, turėdamas omenyje galimą Rusijos puolimą.
Tačiau ginklavimasis esą turi vykti sparčiai. Priešingu atveju, skirtingais žvalgybų vertinimais, nuo 2027, 2029 ar 2031 metų padėtis gali tapti pavojinga, sakė NATO vadovas. Kalbėdamas apie B. Putino grėsmės potencialą, M. Rutte teigė, kad šis ginklavimuisi jau skiria daugiau kaip 40 proc. valstybės biudžeto. Be to, iš karo Ukrainoje matyti, kad V. Putinas pasirengę paaukoti 1,1 mln. žmonių, tęsė M. Rutte, turėdamas omenyje žuvusiuosius ir sužeistuosius Rusijos pusėje.
Atitinkamai atsargiai NATO generalinis sekretorius komentavo ir klausimą, ar JAV iniciatyva užbaigti karą kitais metais gali būti sėkminga.
„Nenorėčiau prognozuoti“, – kalbėjo M. Rutte. Jis tik galįs pasakyti, kad amerikiečiai, europiečiai ir, žinoma, Ukraina dėl to labai sunkiai dirba. Bet kokiu atveju laikotarpiui po galimos karo pabaigos esą reikia labai stiprių saugumo garantijų Ukrainai.
„Kad V. Putinas žinotų: jei dar kartą bandysiu, reakcija bus pražūtinga“, – akcentavo M. Rutte.
Jis sakė nesibaiminąs, kad prezidento Donaldo Trumpo vadovaujamos JAV gali nebūti patikimos sąjungininkės.
„Visiškai nesijaudinu dėl JAV, nes JAV jaučiasi neribotai įsipareigojusios NATO“, – pabrėžė M. Rutte. Nacionalinėje saugumo strategijoje esą aiškiai nurodyta, kad saugi Europa Jungtinėms Valstijoms yra prioritetas, taip pat stiprus NATO bei glaudus bendradarbiavimas tarp JAV ir NATO priklausančių ES šalių. Be to, JAV turi savo labai konkrečių interesų NATO.
