„Dauguma karų trunka ilgiau, nei tikėtasi jiems prasidėjus“, – interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“ teigė jis.

„Todėl turime ruoštis ilgam karui Ukrainoje“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

Rusija plataus masto invaziją į Ukrainą pradėjo praėjusių metų vasarį, kai Maskva į šalį pasiuntė savo karius ir pirmą kartą per kelis dešimtmečius į Europą sugrąžino karą.

Ukraina birželį pradėjo kontrpuolimą prieš įsitvirtinusias Rusijos pozicijas, tačiau pažanga yra ribota.

Kyjivas ne kartą kreipėsi į Vakarų sąjungininkus prašydamas naikintuvų ir raketų, galinčių smogti taikiniams giliau Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje.

„Visi norime greitos taikos“, – sakė J. Stoltenbergas.

„Tačiau kartu turime pripažinti: jei prezidentas (Volodymyras) Zelenskis ir ukrainiečiai nustos kovoti, jų šalies nebeliks“, – nurodė jis.

„Jei prezidentas (Vladimiras) Putinas ir Rusija padės ginklus, bus taika“, – pridūrė J. Stoltenbergas.

Paklaustas apie Kyjivo siekį įstoti į NATO, J. Stoltenbergas atsakė, kad nėra abejonių, jog Ukraina vieną dieną prisijungs prie Aljanso.

Anot jo, liepą įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas priartino Ukrainą prie NATO.

„Kai šis karas baigsis, mums reikia saugumo garantijų Ukrainai. Priešingu atveju istorija gali pasikartoti“, – sakė NATO vadovas.

Liepą Vilniuje vykusiame aukščiausiojo lygio susitikime NATO vadovai susitarė, kad Ukraina galėtų prisijungti prie Aljanso, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos, o JAV ir Vokietijos pareigūnai aiškiai nurodė, kad Kyjivas turės įgyvendinti reformas, skirtas demokratijai ir teisinei valstybei apsaugoti.