NATO narės Graikija ir Turkija jau kurį laiką nesutaria dėl dujų telkinių žvalgybos ginčijamuose Viduržemio jūros vandenyse. Aljansui išreiškus susirūpinimą, kad vandenyse gali kilti atsitiktinių susirėmimų, buvo sukurtas konfliktų sprendimo mechanizmas. Nepaisant to, J. Stoltenbergas paragino abiejų šalių prezidentus vis vien susėsti prie derybų stalo.

„Mes tai laikome techniniu kariniu klausimu, kuriuo turime įsitikinti, kad turime tinkamų įrankių užkirsti kelią incidentams ir nelaimėms“, – sakė J. Stoltenbergas, praėjus vienai dienai po abiejų šalių gynybos ministrų susitikimo.

„Labai svarbu suprasti, kad atsakomybė už nelaimingų atsitikimų jūroje prevenciją negali atsidurti vien ant kapitonų, įgulos narių, karių ir pilotų, veikiančių Viduržemio jūros pietuose, pečių, – kalbėjo jis. – Būtent dėl šios priežasties aiškiai paraginau mus visus įsitikinti, kad būtų priimta reikalingų politinių sprendimų incidentų ir nelaimių prevencijai.“

Trečiadienį Graikijos ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis apkaltino Recepo Tayyipo Erdogano vadovaujamą Turkiją „imperialistinių fantazijų“ puoselėjimu, o Turkijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu apkaltino Atėnus ir jų sąjungininkus „maksimalistine ir priešiška politika“.

Nepaisydama Vakarų valstybių perspėjimų, Turkija iki spalio 27 dienos pratęsė dujų žvalgybos laivo „Oruc Reis“ tyrimų misiją Viduržemio jūros rytuose. Atėnai teigia, kad Ankara dujų telkinių paiešką vykdo būtent Graikijos teritoriniuose vandenyse ir taip pažeidžia tarptautinę teisę.