„Matau ekonomikos nuosmukį valstybėse narėse ir žinau, kad, norint jį suvaldyti, joms reikia didinti finansavimą daugelyje sričių“, – Vokietijos dienraščiui „Die Welt“ sakė J. Stoltenbergas.

Vis dėlto, teigė jis, iki krizės buvusios saugumo grėsmės ir iššūkiai per pandemiją nesumenko.

„Rusija ir toliau modernizuoja savo karines pajėgas, pasaulinis galių balansas keičiasi dėl Kinijos iškilimo, o IS teroristinė organizacija vėl bando atsigauti Sirijoje ir Irake“, – vardijo NATO vadovas.

NATO valstybės narės sutarė iki 2024-ųjų skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybai.

Pastaraisiais metais viena svarbiausių NATO sąjungininkių Vokietija didina gynybos finansavimą, tačiau 2019 m. šalis kariuomenei skyrė tik 1,38 proc. BVP.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą kritikavo Vokietiją, nes ši esą gynybai skiria nepakankamai lėšų.

Prognozuojama, kad 2020 m., dėl ekonominės krizės sumažėjus Vokietijos BVP, gynybai skiriama BVP dalis sieks daugiau nei 1,5 proc.

Palyginimui, 2019 m. JAV gynybai skyrė apie 730 mlrd. dolerių arba 3,4 proc. šalies BVP.