J. Stoltenbergas sakė, kad kai Rusija pradėjo invaziją, jos kariuomenė buvo laikoma antra pagal stiprumą pasaulyje, ir pridūrė: „Dabar Rusijos kariuomenė yra antra pagal stiprumą Ukrainoje.“
„Ukrainiečiai pamažu įsitvirtina ir tai įrodo mūsų paramos svarbą, taip pat mūsų gebėjimą ir norą tęsti paramą“, – Europos Sąjungos įstatymų leidėjams sakė J. Stoltenbergas.
„Tai sunkios ir sudėtingos kovos, tačiau jiems pavyko pralaužti Rusijos pajėgų gynybines linijas ir jie juda į priekį“, – pridūrė jis.
Pastarosiomis dienomis Ukraina teigė, kad per įtemptą puolimą pralaužė stipriai įtvirtintą pirmąją Rusijos gynybos liniją pietuose.
Ukraina kontrpuolimui vykdyti iš NATO narių gavo vakarietiškos ginkluotės, įskaitant tankus ir šarvuočius.
Beveik nė viename kare nesulauksime tik tos pusės, kurią palaikome, pergalių. Bus blogų ir gerų dienų. Turime būti su Ukraina ne tik gerais, bet ir blogais laikais.
Tačiau Kyjivas pripažįsta, kad kelis mėnesius trukęs veržimasis pietų kryptimi buvo lėtesnis, nei tikėtasi, o ukrainiečių pajėgos patyrė daug nuostolių.
Pranešama, kad Ukrainos kariai turi vis dažniau rengti mažesnio masto pėstininkų atakas dėl rusų įrengtų tankių minų laukų.
„Vargu ar kada nors istorijoje mūšio lauke matėme daugiau minų nei šiandien Ukrainoje. Taigi buvo akivaizdu, kad tai bus labai sunku“, – sakė J. Stoltenbergas.
„Tačiau ukrainiečiai nusprendė pradėti puolimą, nes jie ketina išlaisvinti savo žemę, ir jie daro pažangą. Galbūt ne tiek daug, kiek tikėjomės, bet jie palaipsniui įgyja pozicijas, maždaug po 100 metrų per dieną“, – sakė jis.
„Beveik nė viename kare nesulauksime tik tos pusės, kurią palaikome, pergalių. Bus blogų ir gerų dienų. Turime būti su Ukraina ne tik gerais, bet ir blogais laikais“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Jis tvirtino, kad „mes juos palaikome, kai jie laimi, o jei pralaimi, mes esame su Ukraina“.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino JAV vadovaujamą NATO karinį aljansą sustiprinti savo pajėgas rytiniame flange ir išplėsti narių gretas.
J. Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog Turkija kuo greičiau pritars Švedijos narystei, kai vėl susirinks jos parlamentas.
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), ištisus mėnesius blokavęs Švedijos stojimą į NATO, šią vasarą Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime sutiko atverti kelią Stokholmo narystei.
