Kiekvienas Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą palaikantis interneto trolis turi vidutiniškai šešias „Facebook“ ir dešimt „Twitter“ paskyrų, kuriose pasidalina 50 įrašų bei 50 straipsnių per dieną. Nors Rusija patiria finansinių sunkumų, biudžetą už „dalyvavimą tarptautinėje informacinėje erdvėje“ ketinama padidinti iki 250 mln. JAV dolerių per ateinančius porą metų. Taip teigia Hooverio instituto bendradarbis prof. Paulas Roderickas Gregory.

Savo straipsnyje „Naujas V. Putino ginklas propagandiniame kare – interneto troliai“ P. R. Gregory atskleidžia, kaip veikia vis didėjanti Kremliaus interneto trolių armija. Profesorius pažymi, kad interneto trolius V. Putinas laiko reikšmingu propagandinio karo įrankiu, kurio neturėtų nuvertinti Vakarai.

Kremliaus paralelinės visatos tiesų įteigimas Rusijos liaudžiai ir skeptiškai Vakarų auditorijai interneto trolių pagalba yra V. Putino režimo gyvybės ir mirties klausimas. Jei rusai jų istorija nepatikės, V. Putinas praras savo reitingų aukštumas, ant kurių laikosi jo režimas. Jei jam nepavyks įtikinti Vakarų auditorijos, Europa ir Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) imsis veiksmų, kurie sugriaus jo „Novorosijos“ planus ir kels grėsmę jo režimui. Interneto trolių veiklą V. Putinas vertina rimtai, o Vakarai neturi jos nuvertinti.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel po telefoninio pokalbio V. Putiną apibūdino kaip gyvenantį kitame pasaulyje. Kaip ir A. Merkel, visi rašantys Rusijos karo Ukrainoje temomis buvome priversti sužinoti, kaip atrodo tas „kitas V. Putino pasaulis“. Jo paralelinėje visatoje agresorius yra auka, neaiškūs veikėjai paskiria save neegzistuojančių respublikų premjerais, šimtai karių žūsta pasienio pratybose ar „per atostogas“, teisėtai išrinkta valdžia yra neonacių chunta, o šimtai valstybės sienas kertančių tankų ir sunkiosios ginkluotės yra optinė apgaulė.

Atspindi kitą V. Putino pasaulį

V. Putino „Alisa stebuklų šalyje“ gali būti trenkta, protu nesuvokiama, erzinanti, pasibjaurėtina, ciniška ir  nepataisoma, grindžianti grėsmingą alternatyvios realybės naratyvą, kuris yra išmaniai sukurtas V. Putino tikslams siekti ir Vakarų veiksmams atgrasyti.
V. Putinas savo trolių armiją naudojo ir anksčiau, tačiau iki Krymo aneksijos ji nebuvo tiek pastebima. Kremliui reikia „armijos“, kuri sukurtų naują paralelinę visatą šalia tos, kurioje gyvename. „Google“ skaičiuoja 1,5 mln. žiniasklaidos įrašų, skelbiančių, kad V. Putinas užpuolė Ukrainą. Troliai turi įtikinti auditoriją, kad Ukraina užpuolė Rusiją. Sudėtingas darbelis!

„Buzzfeed“ duomenimis, kiekvienas trolis turi vidutiniškai šešias „Facebook“ ir dešimt „Twitter“ paskyrų, kuriose pasidalina 50 įrašų bei 50 straipsnių per dieną. Šiais skaičiavimais, nedidelė 1 tūkst. trolių armija per dieną pasidalina 100 tūkst. įrašų ir straipsnių. Finansinių sunkumų metu biudžetą už „dalyvavimą tarptautinėje informacinėje erdvėje“ ketinama padidinti iki 250 mln. JAV dolerių per ateinančius porą metų.

V. Putino paralelinėje visatoje nėra interneto trolių armijos. Jie esą Vakarų paranojos vaisius. Tačiau šie „neegzistuojantys“ troliai taip užvaldo žiniasklaidos komentarų skiltis, kad tampa nebeįmanoma užmegzti prasmingą dialogą. „Guardian“ redaktorius skelbia atrandantis 40 tūkst. „prokremliškos kampanijos suorganizuotų“ komentarų prie tekstų apie karą Ukrainoje, kuriuose kalbama prorusiškai. Dėl tokio erzinančio komentarų antplūdžio prie kai kurių publikacijų buvo panaikinta galimybė rašyti komentarus.

„Moscow Times“ savo skaitytojams paskelbė tokią informaciją: „Dėl nuolat didėjančio vartotojų, kurie užsiima „trolinimu“, brukalo rašymu, asmeniniais užsipuolimais skaičiaus, mūsų tinklalapio komentarų skiltis nebegali būti konstruktyvių ir intelektualių diskusijų vieta. Apmaudu, tačiau esame priversti panaikinti komentarų rašymo funkciją prie mūsų straipsnių.“

P. Gregory sako, kad jo straipsniai susilaukia dar didesnio trolių antplūdžio. Jie naudoja anglosaksiškas (Jeff, John, Dave), egzotiškas (Ewr, Er Ren) pavardes. Kai su jais bandoma užmegzti pokalbį, jie teigia esantys amerikiečiai, nepatenkinti jų šalies politika Rusijos atžvilgiu. Kiti teigia esantys rusai ar amerikiečiai, pasišlykštėję kraugeriškais Ukrainos ekstremistais. Nors akivaizdu, kad troliai praleidžia daug laiko rašydami savo komentarus, jie teigia tai darantys dėl įsitikinimų, o ne už pinigus. [...]

Už trolių beprotybės – Kremliaus baimės

Trolių melas, chamiškumas ir chaosas yra pagrįstas logine struktūra. Troliai veikia pagal bendrus scenarijus ir kalba Kremliaus informacijos technologų temomis. Kaip aiškina „Guardian“, „trolinimas“ Ukrainos tematika pasižymi tuo, kad troliai kalba priskirtomis temomis, tam tikros frazės nuolat kartojasi. „Buzzfeed“ pažymi, kad tokia trolių kampanija yra organizuojama asmenų iš V. Putino vidinio rato.

Tačiau, patys to nenorėdami, troliai atkleidžia V. Putino ir jo vidinio rato baimes ir viltis. Jei socialinių mokslų specialistai ištyrinėtų šiuos milijonus trolių komentarų, galėtų įgyti neįkainojamų įžvalgų apie tai, kas vyksta V. Putino galvoje. Tikėkimės, kad kas nors atliks tokį tyrimą.

Kremliaus naratyvas Ukrainos atžvilgiu susideda iš tarpusavyje susijusių istorijų serijos. Jei viena jų nepriimama, subyra ir visa kita.
[...]

Į trolius nereikėtų žiūrėti pro pirštus, tačiau jie greičiausiai pralaimi mūšį. JAV Atstovų rūmai priėmė rezoliuciją, kurioje Rusijos prezidentas V. Putinas yra kaltinamas dėl agresijos Ukrainoje ir kitose kaimyninėse šalyse. Naujasis JAV Kongresas siekia apginkluoti Ukrainą. Vokietijos kanclerė A. Merkel neteko kantrybės V. Putino atžvilgiu. Ukraina suformavo reformų siekiančią vyriausybę, kurioje yra patyrusių užsienio specialistų. Sankcijos ir žemos naftos kainos siunčia Rusiją į recesiją. Kalbos apie Rusijos aukas plinta, ir V. Putino populiarumo reitingai kris. Savo metiniame kreipimesi į tautą V. Putinas tegalėjo pasigirti Krymo sugrąžinimu į motinos Rusijos glėbį ir paaiškinti, kad visos Rusijos bėdos kyla iš Vakarų neapykantos jai.

Paulas Roderickas Gregory yra Hooverio instituto bendradarbis, Hiustono universiteto ekonomikos profesorius, taip pat Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto Berlyne tyrėjas.  Profesoriaus mokslinių interesų sritis – Rusija ir lyginamoji ekonomika. Autorius yra parašęs daugiau nei 20 knygų apie ekonomiką, Rusiją bei lyginamąją ekonomiką.