Egipto naujasis laikinasis prezidentas Adly Mansouras (Adlis Mansuras) Aukščiausiajam Konstituciniam Teismui vadovavo vos dvi dienas iki to laiko, kai armija paskyrė jį daugiausiai gyventojų turinčios arabų valstybės lyderiu.

Jis perima vadovavimą šaliai, kurią smarkiai suskaldė armijos sprendimas nušalinti pirmąjį laisvai išrinktą šalies prezidentą Mohamedą Mursi (Mohamedą Mursį) - po kelias dienas trukusių jo šalininkų ir vis gausėjančių priešininkų kruvinų susirėmimų.

Ironiška tai, kad pats M.Mursi paskyrė jį į Egipto teismų sistemos aukščiausią postą, iš kurio jis, armijai sustabdžius konstitucijos galiojimą, žaibiškai iškilo į politinės valdžios viršūnę.

67 metų A.Mansouras, trijų vaikų tėvas, kuris buvo gavęs stipendiją prestižiškiausioje Prancūzijos Nacionalinėje administracijos mokykloje, valdant Hosni Mubarako (Hosnio Mubarako) režimui daug metų dirbo teisėju.

Jis dirbo valstybės remiamuose religiniuose teismuose, kurie skelbia fatvas dėl apeigų laikymosi, taip pat - civiliniuose ir baudžiamuosiuose teismuose.

A.Mansouras padėjo parengti priežiūros įstatymą prezidento rinkimams, per kuriuos 2012 metais į valdžią iškilo M.Mursi.

Nuo 1992-ųjų A.Mansouras buvo Aukščiausiojo Konstitucinio Teismo pirmininko pavaduotojas.

Ne taip, kaip pagrindiniai opozicijos lyderiai, tarp kurių yra Nobelio taikos premijos laureatas Mohamedas ElBaradei (Mohamedas ElBaradėjus) ir buvęs Arabų lygos vadovas Amras Mussa (Amras Musa), A.Mansouras niekada nebuvo plačiai žinomas, tačiau būtent tai galbūt ir tiko kariškiams, ieškojusiems neutralaus vadovo potencialiai komplikuotai pereigai.

Šis pliktelėjęs teisėjas su ūsais tikriausiai būtų galėjęs niekieno neatpažintas pereiti per minią viename iš didžiulių opozicijos protestų, kurie sekmadienį vyko visoje šalyje ir kurie paskatino kariškius 
dramatiškai įsikišti.

Per 12 M.Mursi valdymo mėnesių A.Mansouro nuotraukos niekada nebūdavo tarp 
tų, kurias nešdavo milijonai opozicijos mobilizuotų demonstrantų.