Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus ES viršūnių susitikime Briuselyje – prieš išvykdamas į Londoną penktadienį – Europai stengiantis sustiprinti paramą po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) atidėjo planuotą susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Budapešte.
V. Zelenskis ir pagrindiniai jo rėmėjai siekia pasinaudoti D. Trumpo reikalavimu, kad Rusija ir Ukraina nutrauktų kovas ties dabartine fronto linija, ir Maskvai perkelti atsakomybę daryti nuolaidas.
Viltys, kad D. Trumpas gali imtis veiksmų prieš V. Putiną, sustiprėjo trečiadienį, kai JAV iždo sekretorius Scottas Bessentas (Skotas Besentas) pareiškė, kad Vašingtonas „gerokai padidins“ sankcijas Rusijai, ir apkaltino rusų vadovą derybose nesant „sąžiningu ir atviru“.
Nors per derybas Jungtinės Karalystės (JK) sostinėje daugiau dėmesio turėtų būti skiriama tam, kaip išlaikyti nenuoseklųjį JAV prezidentą Europos pusėje, per aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje bus sprendžiamas klausimas, kaip toliau finansuoti Ukrainą ir daryti didesnį spaudimą Maskvai.
Kertinė ES paramos Kyjivui dalis priklauso nuo naujo 140 mlrd. eurų „reparacijų paskolos“ plano, finansuojamo iš bloko įšaldytų Rusijos centrinio banko lėšų.
Belgija, kurioje didžioji dalis šių pinigų laikoma tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“, pareikalavo garantijų, kad likusi ES dalis pasidalys atsakomybę, jei Rusija kreipsis į teismą.
Nors pagrindiniai klausimai dar neišspręsti, diplomatai tikisi, kad ES vadovai suteiks bloko vykdomajai institucijai leidimą parengti oficialų teisinį pasiūlymą dėl paskolos, kurią Kyjivas grąžins tik tada, kai Maskva atlygins žalą, kurią ji padarė per invaziją į Ukrainą.
„Tai būtina padaryti, kad Ukraina galėtų išlikti kovoje“, – sakė vienas ES diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
Pareigūnų teigimu, lėšos – kurių didžioji dalis, anot Europos Komisijos, turėtų būti skirta ginklams Europoje pirkti – galėtų palaikyti Ukrainos kovą dar bent dvejus metus.
Net jei aukščiausiojo lygio susitikime bus pasiektas pirminis pritarimas, panašu, kad iki galutinio paskolos suteikimo teks dar ilgus mėnesius derėtis dėl smulkių sąlygų.
„Vis dar yra daug svarstomų klausimų“, – sakė diplomatas.
Vis dar yra daug svarstomų klausimų.
Pasiektas susitarimas dėl sankcijų
Tuo pat metu ES siekia užveržti Maskvai apynasrį naujomis sankcijomis: prieš pat aukščiausiojo lygio susitikimą ES šalys trečiadienį susitarė dėl naujo sankcijų paketo, įskaitant draudimą nuo 2026-ųjų pabaigos importuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas.
Kremliui palanki Slovakija stabdė sankcijų paketo priėmimą, nes siekė apsaugoti savo automobilių pramonę nuo ES klimato teisės aktų.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) trečiadienį sutiko atsisakyti veto dėl sankcijų, teigdamas, kad gavo pakankamas garantijas dėl automobilių gamyklų apsaugos.
Be to, į „juodąjį“ sąrašą buvo įtraukta dar daugiau nei 100 tanklaivių iš vadinamojo šešėlinio laivyno, kurį sudaro senstantys naftos tanklaiviai, ir įvesta šnipinėjimu įtariamų Rusijos diplomatų kelionių kontrolė.
Nors daugiausia dėmesio Briuselyje bus skiriama dabartiniam žemyną krečiančiam karui, lyderiai taip pat aptars planus pasirengti galimam platesnio masto konfliktui su Rusija ateityje.
Po plačiai nuskambėjusių oro erdvės pažeidimų ir paslaptingų dronų skrydžių Briuselis pasiūlė sukurti apsaugos nuo dronų sistemą kaip vieną iš daugelio skubiai reikalingų gynybos prioritetų.
Politikai ketina patvirtinti veiksmų planą, kuriuo siekiama ES galimam karui parengti iki 2030-ųjų.
