„Apskaičiuotas aktyvumas dabar yra artimas 51 proc., vertinant ES27 [27 ES šalyse be Jungtinės Karalystės] – didžiausias per 20 metų“, – sakė Europos Parlamento atstovas Jaume Duchas (Žaumė Dučas).

Jis pridūrė, kad įtraukus ir Didžiosios Britanijos balsus šis rodiklis gali padidėti iki 52 procentų.

Latvija

Latvijoje šeštadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą didžiausio rinkėjų palaikymo sulaukė centro dešinioji partija „Naujoji vienybė“ – už ją savo balsus atidavė maždaug 26,2 proc. dalyvavusių rinkėjų, rodo duomenys, gauti iš beveik visų balsavimo apylinkių.

Kol kas nesuskaičiuoti tik rinkėjų balsai, atiduoti paštu ir užsienyje.   

Kaip rodo naujienų agentūros BNS turimi duomenys, už prorusišką socialdemokratinę partija „Santarvė“ balsavo 17,5 proc. rinkėjų, už dešiniojo sparno nacionalinį aljansą „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“ – apie 16,4 proc. rinkėjų.

Ketvirtoje vietoje yra liberalios pakraipos susivienijimas „Už plėtrą/Už!“, surinkęs 12,4 proc. balsų, penktoje – maždaug 6,3 proc. rinkėjų palaikymo sulaukusi Latvijos rusų sąjunga.  

Remiantis šiais duomenimis, „Naujoji vienybė“, „Santarvė“ bei „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“ turėtų gauti po du mandatus,  „Už plėtrą/Už!“ ir Latvijos rusų sąjunga – po vieną.

Europarlamentarų mandatai turėtų atitekti Valdžiui Dombrovskiui ir Sandrai Kalnietei iš „Naujosios vienybės“, Nilui Ušakovui iš „Santarvės“, Andriui Amerikui iš regioninės partijos „Garbė tarnauti Rygai“, kandidatavusiam „Santarvės“ sąraše, taip pat Robertui Zylei ir Dacei Melbardei iš „Viskas Latvijai!“ ir „Tėvynei ir Laisvei“ bei Tatjanai Ždanokai iš Latvijos rusų sąjungos.

Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) surinko 5,34 proc. balsų, tačiau gali likti be mandato. Po beveik 5 proc. rinkėjų balsų surinko Latvijos regionų susivienijimas ir Naujoji konservatorių partija.   

Iš viso šeštadienį vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą balsavo 33,51 proc. – 473 084 – Latvijos rinkėjai.

Oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti vidurnaktį.

Estija

Estijoje sekmadienį vykstančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą iki 16 val. savo balsus atidavė 34 proc. rinkėjų, pranešė Rinkimų komisijos spaudos tarnyba. 

Aktyviausiai rinkėjai balsuoja sostinėje Taline - čia iki 16 val. savo balsus atidavė 38.8 proc. rinkėjų. Pasyviausiai balsuojama Rytų Virumos apskrityje - čia balsavo 21,9 proc. rinkėjų.

Prieš penkerius metus rinkimuose į Europos Parlamentą iki 16 val. savo valią buvo pareiškę 31,6 proc. Estijos rinkėjų.

Šalyje iš viso veikia 444 balsavimo apylinkės. Jos bus atidarytos iki 20 valandos.

Austrija

Europos Parlamento Austrijoje pirmauja šalies kanclerio Sebastiano Kurzo (Sebastiano Kurco) partija, rodo OE24 televizijos skelbiami rinkėjų apklausų rezultatai.

Jų duomenimis, balsus „Austrijos liaudies partijai“ atidavė 35 proc. rinkėjų.

Antra – Austrijos socialdemokratų partija, surinkusi 24 proc. balsų.

Po jų seka Austrijos laisvės partija, Žaliųjų partija, Liberalų forumas.

Vokietija

Vokietijos kanclerės Angelos Merkel centro dešiniųjų CDU/CSU partijų blokas pirmauja sekmadienį vykstančiuose Europos Parlamento rinkimuose, rodo rinkėjų apklausų rezultatai, kuriuos skelbia OE24 televizija.

Jų duomenimis, balsus CDU/CSU blokui atidavė 30 proc. rinkėjų.

„Žalieji“ ir dešinioji populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ surinko po 16 proc. balsų.

Toliau seka Socialdemokratų partija (13 proc.), Laisvoji demokratų partija (10 proc.), Kairiųjų partija (7 proc.).

Graikija

Europos Parlamento rinkimuose Graikijoje pirmauja pagrindinė opozicinė partija „Naujoji demokratija“, gerokai atsiplėšusi nuo premjero Alexio Tsipro (Aleksio Cipro) vadovaujamos valdančiosios koalicijos „Syriza“, rodo rinkėjų apklausos, kurių rezultatus skelbia pagrindinės šalies televizijos.

Pirmąkart šalyje vykusių rinkėjų apklausų duomenimis, „Naujoji demokratija“ surinko 32-36 proc., „Syriza“ – 25-29 proc. balsų.

Trečias – centro kairiųjų partijų blokas „Permainų judėjimas“ (7-9 proc.), o 4-5 vietas dalijasi 5-7 proc. balsų kraštutinių dešiniųjų partija „Chrisi Avgi“ („Auksinė aušra“) ir Graikijos komunistų partija.

Suomija

Viena Suomijos valdančiosios koalicijos partijų – konservatyvioji „Koalicijos partija“ – pirmauja Europos Parlamento rinkimuose, skelbia Teisingumo ministerija, remdamasi beveik pusės patikrintų biuletenių duomenimis.

„Koalicijos partija“ sulaukė 20,9 proc., opozicinė „Socialdemokratų partija“ – 16,7 proc., „Žaliųjų sąjunga“ – 14,4 proc. rinkėjų palaikymo.

Premjero Juhos Sipilos partija „Suomijos centras“ – ketvirta, gavusiu 13,7 proc. balsų.

Tolia rikiuojasi opozicinės partijos: „Tikrieji suomiai“ (13,1 proc.), „Kairiųjų sąjunga“ (7,4 proc.), „Švedų tautos partija“ (5,3 proc.), „Suomijos krikščionys demokratai“ (5,3 proc.).

Prancūzija

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų euroskeptikų partija „Nacionalinis sambūris“ tikriausiai pasirodė geriausiai per sekmadienį šioje šalyje vykusius Europos Parlamento rinkimus, rodo dvi balsavusių rinkėjų apklausos.

Jeigu šios prognozės pasitvirtins, tokie rezultatai smarkiai nuvils proeuropietišką prezidentą Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną).

Viešosios nuomonės tyrimų instituto „IFOP-Fiducial“ ir agentūrų „Harris Interactive“ bei „Agence Epokarodo“ atliktos dvi apklausos rodo, kad „Nacionalinis sambūris“ galimai gavo 24-24,2 proc. balsų, o E. Macrono centristų aljansas lieka antras su 22,5-23 proc. balsų.

Žaliųjų partija EELV, vadovaujama buvusio organizacijos „Greenpeace“ padalinio Prancūzijoje vadovo, gali tikėtis surinkti 12-12,7 proc. balsų. Per ankstesniu EP rinkimus 2014 metais jie gavo 8,9 procento.

Paaiškėjus šiems rezultatams „Nacionalinis sambūris“ paragino suformuoti Europos Parlamente „galingą“ kraštutinių dešiniųjų grupę.

„Mūsų sąjungininkų Europoje laimėjimai ir naujų jėgų iškilimas žemyne... atveria kelią suformuoti Europos Parlamente galingą grupę“, – „Nacionalinio sambūrio“ šalininkams sakė šios partijos kampanijos vadovas Jordanas Bardella (Žordanas Bardela).

Vengrija

Vengrijos nacionalistinių pažiūrų premjero Viktoro Orbano partija „Fidesz“ tikriausiai užsitikrino triuškinamą pergalę per sekmadienį vykusius Europos Parlamento rinkimus, rodo balsavusių rinkėjų apklausa.

Tyrimas parodė, kad „Fidesz“ galimai surinko net 56 proc. balsų, o dvi kairiosios opozicijos grupės – Socialistų partija (MSZP) ir Demokratų koalicija – smarkiai atsilieka, gavusios maždaug po 10 proc. balsų.