Tylos galia

Izraelio užsienio žvalgybos tarnyba laikoma viena galingiausių ir efektyviausių žvalgybos organizacijų pasaulyje. „Mossad“, oficialiai vadinamas Žvalgybos ir specialiųjų operacijų institutu (akronimas hebrajų kalba MOSSAD reiškia ir žodį „institutas“), garsėja operacijomis, kurių didelė dalis atskeidžiama tik po daugelio metų.

„Mossad“ įsteigtas praėjus vos pusantrų metų nuo Izraelio Valstybės įkūrimo, 1949 m. gruodžio 13 d. Organizacijos tėvu laikomas pirmasis Izraelio ministras pirmininkas Davidas Ben Gurionas, jo neoficiali filosofija – Talmudo žodžiai: „Jei kas nors bando tave nužudyti, kelkis ir nužudyk jį pirmiau“ (Sanhedrin 72a).

Be „Mossad“, yra dar dvi Izraelio žvalgybos tarnybos: „Shin Bet“ (vidaus žvalgyba) ir „Aman“ (karinė žvalgyba). „Lakam“ (mokslo ryšių biuras) veikla nutraukta 1986 m. Šių trijų tarnybų vadovai sudaro 1949 m. įkurtą Žvalgybos tarnybų direktorių komitetą.

Pirmasis „Mossad“ vadovas buvo Reuwenas Schiloachas, Jeruzalėje gimęs sionistinio judėjimo veikėjas. Jam buvo skirtas kuklus 20 tūkst. Izraelio svarų biudžetas, iš kurių 5 tūkst. buvo rezervuota „išskirtinėms ministrui pirmininko užduotims“. Šiandien organizacijos biudžetas viršija 2 mlrd.  eurų, o joje dirba daugiau nei 7 tūkst. darbuotojų.

Palyginti su kitomis slaptosiomis tarnybomis, „Mossad“ turi mažai operatyvinių darbuotojų – teigiama, kad remiasi savanoriais pagalbininkais – po visą pasaulį išsibarsčiusia žydų diaspora ar simpatikais, kurie teikia logistinę pagalbą, parūpina saugių būstų arba renka informaciją. „Mossad“ darbuotojai yra civiliai ir neturi karinio laipsnio, tačiau daugelis jų anksčiau tarnavo Izraelio kariuomenėje arba Izraelio armijos karinėje žvalgyboje.

Ilgus dešimtmečius organizacija veikė informaciniame vakuume: nebuvo skelbiama net jo vadovo pavardė. Tik 1996 m. ryžtasi praskleisti paslapties šydą. Šiandien žinoma, kad nuo 2021 m. birželio „Mossad“ vadovauja 59 metų Davidas Barnea. Tarp menkai skelbiamų šio ilgamečio „Mossad“ pareigūno biografijos faktų yra žinoma, kad 2018 m. jis dalyvavo operacijoje, kurios metu buvo pagrobtas ir iš šalies išgabentas slaptas Irano branduolinis archyvas.

„Mossad“ tiesiogiai pavaldus Vyriausybei ir premjerui. Organizacijos konkretūs struktūriniai sprendimai laikomi paslaptimi, tačiau žinoma, kad ji koordinuoja veiklą su kariuomene ir kitomis žvalgybos tarnybomis.

Manoma, kad organizacijos agentai įkūrė slaptas bepiločių aparatų bazes Irane, iš kurių operacijos „Kylantis liūtas“ pradžioje buvo atakuojami oro gynybos ir raketų įrenginiai.

Misijos transformacija

Organizacijos informacijos rinkimo metodai apima: žmogiškuosius šaltinius, ektroninę stebėseną, kibernetinius veiksmus, tikslinę organizacijų ir valdžios institucijų infiltraciją, klasikines šnipinėjimo technikas, informatorių verbavimą, slaptus tyrėjus su suklastotu tapatybe. Be to, „Mossad“ vykdo tikslines likvidavimo operacijas, nukreiptas prieš esamus ar potencialius grėsmės šaltinius.

Pirmąjį „Mossad“ egzistavimo dešimtmetį (1949–1960) pagrindinė veikla buvo nacių karo nusikaltėlių paieška ir sulaikymas. Pati garsiausia šio laikotarpio operacija – nacių karo nusikaltėlio Adolfo Eichmanno suėmimas ir pagrobimas iš Buenos Airių 1960 m.  „Mossad“ agentai taip pat sekė ir kitą žinomą nacių karo nusikaltėlį – Josefą Mengelę, Aušvice atlikusį žiaurius eksperimentus su žydais vaikais. 1962 m. liepos 23 d. „Mossad“ komanda buvo pasiruošusi pagrobti J. Mengelę iš jo ūkio Brazilijoje, tačiau operacija buvo atšaukta dėl kylančios grėsmės iš Egipto.

1960–1970 m. SSRS remiamo Gamalo Abdel Nassero vadovaujamas Egiptas tapo pagrindiniu Izraelio priešu. Dieną, kai turėjo įvykti J. Mengele’ės pagrobimas, Kaire buvo demonstruotos raketos „El-Kahir“  ir „El-Safir“, kėlusios grėsmę Izraeliui. Kuriant šiuos ginklus dalyvavo buvę nacių generolai:  SS karininkas, dirbęs su V1 ir V2 raketomis Rolfas Engelis tapo pirmosios Egipto raketos tėvu, o buvęs SS standartenfiureris Wilhelmas Voßas padėjo sukurti Egipto ginklų pramonės pagrindus. 1962 m. lapkritį „Mossad“ išsiuntė keletą laiškų su sprogmenimis Egipto raketas kūrusiam vokiečių inžinieriui Wolfgangui Pilzui ir jo kolegoms – žuvo penki egiptiečiai, o inžinieriaus sekretorė apako.

Vienas didžiausių „Mossad“ laimėjimų buvo žydo Elio Coheno infiltravimas į Sirijos Vyriausybę. Jis net buvo tarp kandidatų į Sirijos gynybos viceministrus. Tačiau 1965 m. buvo demaskuotas ir viešai pakartas. E. Coheono perduota informacija leido Izraeliui laimėti Šešių dienų karą 1967 m. Jis patarė sirams Golano aukštumose šalia bunkerių pasodinti eukaliptų – esą, kad kareiviams būtų jaukesnių šešėlių. Medžiai padėjo Izraelio lakūnams lengvai identifikuoti ir bombarduoti šias pozicijas.

Po 2023 m. spalio 7 d. išpuolio prieš Izraelį, „Mossad“ intensyviai dalyvavo atsakomuosiuose veiksmuose. Aukšto rango „Hamas“ ir „Hezbollah“ lyderių likvidavimas, sabotažo veiksmai prieš komunikacijos ir ginklų infrastruktūrą Libane ir Sirijoje, teatrališka 2024 m. rugsėjo operacija su pranešimų gavikliais, – visa tai „Mossad“ darbas. Manoma, kad organizacijos agentai įkūrė slaptas bepiločių aparatų bazes Irane, iš kurių operacijos „Kylantis liūtas“ pradžioje buvo atakuojami oro gynybos ir raketų įrenginiai.

Šalutinis poveikis

„Mossad“ veikla kelia rimtų teisinių ir etinių klausimų. Kritikai teigia, kad organizacijos metodai pažeidžia demokratijos principus ir tarptautinę teisę, o slaptos operacijos pažeidžia kitų šalių įstatymus ir tarptautinius susitarimus. Izraelio žurnalistas ir žvalgybos ekspertas Ronenas Bergmanas savo knygoje „Šešėlių karas“ teigia, kad Izraelis „nužudė daugiau žmonių nei bet kuri kita vakarų valstybė po Antrojo pasaulinio karo“. Jis suskaičiavo daugiau nei 2 700 žudynių operacijų nuo „Mossad“ įkūrimo.

Kita vertus, net didžiausi kritikai negali nepripažinti: kol yra valstybės ir jų statytiniai, atvirai deklaruojantys siekį sunaikinti Izraelį, rengiantys kruvinus teroro išpuolius ne tik pačiame Izraelyje, bet ir prieš žydų objektus užsienio šalyse, tol „Mossad“ veiklą galima laikyti būtinąja gintimi.

Kai kurios šios tarnybos operacijos pelnytai laikomos tarptautine pergale. Pvz., „Operacija Mozė“ – 1984 m. lapkričio 21 d. slapta beveik 8 tūkst. Etiopijos žydų evakuacija, arba „Operacija Entebbe“ – 1976 m. liepos 4 d. 102 įkaitų išlaisvinimas iš Ugandos oro uosto.

Daugelis buvusių „Mossad“ agentų vėliau tapo žymiais Izraelio politikais: tai buvę ministrai pirmininkai Jitzchakas Schamiras ir Ehudas Barakas, buvusi užsienio reikalų ministrė Tzipi Livni.