Šią savaitę Rusijos dujų koncerno valdomas konsorciumas „Nord Stream 2 AG“ tarptautinę žiniasklaidą priėmė ant Baltijos jūros kranto įsikūrusiame Liubmino mieste, kur baigiasi jau veikiantis „Nord Stream 1“ ir būsimasis „Nord Stream 2“ dujotiekiai.

„Pagrindinės instaliacijos jau užbaigos, automatinio stabdymo mechanizmai jau įdiegti, todėl galime manyti, kad projektas bus užbaigtas iki 2019-ųjų pabaigos“, – sakė „Nord Stream 2 AG“ atstovas spaudai Jensas Muelleris.

11 mlrd. eurų vertės projektu siekiama padvigubinti rusiškų dujų srautus į didžiausią ES ekonomiką.

Projektas sukėlė nerimą dėl esą pernelyg didelės Vakarų Europos priklausomybės nuo rusiškų dujų ir dėl Maskvos spaudimo dėl Ukrainos, nes Rusijai, nutiesus „Nord Stream 2“, nebereikėtų Ukrainos kaip tranzito šalies paslaugų.

Vašingtonas ypač aršiai priešinasi „Nord Stream 2“, o D. Trumpas pernai tviteryje rašė, kad dujotiekis padarė Vokietiją Vladimiro Putino įkaite.

Tuo tarpu Vokietijos kanclerės Angelos Merkel vyriausybė, siekdama nuraminti D. Trumpą, sutarė dėl žingsnių stiprinti Vokietijos suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą, taip pat ir iš Jungtinių Valstijų.

Artimas A. Merkel bendražygis, ekonomikos ministras Peteris Altmaieris trečiadienį tikino, kad Vokietija nuties kelią naujų SGD terminalų statybai, taip sustiprindama konkurenciją tarp skirtingų dujų importo būdų.

Tuo metu šalia pušyno Liubmino mieste Meklenburgo-Pomeranijos federalinėje žemėje Vokietijos šiaurėje šimtai statybų darbuotojų dirbo smėlingoje vamzdyno pabaigos vietoje.

Kitos darbininkų įgulos dirbo jūroje, kur 20 laivų tiesia 1230 km ilgio gelžbetonio vamzdyną per Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos teritorinius vandenis.

Šis didžiulis projektas vis dar turi apeiti vieną kliūtį – Danija kol kas nesuteikė leidimo tiesti kontraversišką ir geopolitiškai jautrų vamzdyną.

„Turime priežasčių manyti, kad žalia šviesa bus uždegta jau artimiausiu metu“, – sakė J. Muelleris.

Nuo pat „Nord Stream 2“ pradžios projektas kėlė daug nesutarimų.

Projekto šalininkai sako, kad dujotiekis, per metus perpumpuojantis 55 mlrd. kubinių metrų dujų, padės užtikrinti Europos dujų tiekimą mažesnėmis kainomis. Tačiau kelios Rytų Europos šalys, tarp jų ir Lietuva, priešinasi projektui, kuris apeina šias šalis ir atima iš jų mokesčius už dujų tranzitą.

Pasak „Nord Stream 2“ projektui besipriešinančių šalių, Maskva dujotiekiu siekia izoliuoti Ukrainą.

Ukraina ilgą laiką buvo svarbiausia rusiškų dujų į Vakarų Europą tranzito šalimi, tačiau Maskvos ir Kijevo nesutarimai dėl kainų keliskart sukėlė dujų tiekimo trikdžius į kitas ES šalis.

Kijevo ir Maskvos santykiai ypač subjuro po 2014 m., kai buvo nuverstas prorusiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius, o Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir inicijavo karą Rytų Ukrainoje.

Kartu su planuojamu „TurkStream“ dujotiekiu Juodojoje jūroje, „Nord Stream 2“ galėtų leisti Rusijai visiškai apeiti Ukrainą.

Tuo tarpu A. Merkel tikino, kad „Nord Stream 2“ yra „grynai ekonominis projektas“, tačiau taip pat pabrėžė užtikrinsianti, kad Ukrainos interesai būtų ginami.

Europos Komisijos (EK) duomenimis, trečiąjį 2018 m. ketvirtį vamzdynais Ukrainoje vis dar tekėjo 48 proc. visų į Europą patenkančių rusiškų dujų. „Nord Stream 2“ operatorius tvirtina, kad taip ir liks – Ukraina išliks tranzito šalimi.

„Paprasta matematika“, – sakė J. Muelleris, teigdamas, kad „Nord Stream 2“ dujotiekiu tekės daugiausia 55 mlrd. kub. m dujų per metus, o to nepakaks visiškai pakeisti per Ukrainą perleidžiamų rusiškų dujų.

Tačiau Jungtinės Valstijos nėra sužavėtos šiais „Nord Stream 2“ projekto vystytojų pareiškimais. JAV ambasadorius Vokietijoje Richardas Grenellis sausį įspėjo, kad bendrovėms, vykdančioms veiklą Rusijos energetikos eksporto dujotiekiais sektoriuje, yra kilusi JAV sankcijų grėsmė.