Taip jis kalbėjo užsienio žiniasklaidai skelbiant, kad Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), veikiant Rusijos lobistams, galimai ruošiasi dujotiekio veiklos atnaujinimui.

„Nord Stream“ dujotiekis yra ir fiziškai sunkiai beatstatomas, ir politiškai jau yra palaidotas. Man tikrai būtų sunku įsivaizduoti, kad kas nors Europoje galėtų svarstyti tokio pobūdžio susisaistymą su Rusija, apeinant ir kitas valstybes. Tai buvo didelė geopolitinė klaida“, – žurnalistams pirmadienį sakė K. Budrys.

Ministras priminė, jog Lietuva dar vystant „Nord Stream 2“ projektą dėjo pastangas atsiriboti nuo Rusijos energetinių išteklių, skatino šalis diversifikuoti dujų tiekimą į Europos Sąjungą (ES).

„Buvo padaryta didelė žala, sukuriant viltį ir vienai, ir kitai pusei, kad bendra prekyba gali pakeisti patį Rusijos režimo pobūdį. Pamatėme, kad tai nepasiteisino, todėl dabar bandyti atgaivinti, sumerkti į Baltijos jūrą dešimtį milijardų ir bandyti atgaivinti šią kryptį – neįsivaizduoju, kokiais argumentais tai turėtų būti daroma“, – akcentavo K. Budrys.

Be to, politiko teigimu, technologiškai pasenusius vamzdynus šiuo metu keičia suskystintų gamtinių dujų (SGD) transportavimas laivais, o šių išteklių eksporte pasaulyje pirmauja JAV, su kuriomis ir reikėtų vesti derybas.

„Nord Stream 2“, nutiestas tranzitu Baltijos jūra per Danijos, Suomijos ir Švedijos teritorijas, niekada nebuvo prijungtas prie šių valstybių skirstomųjų tinklų, dujos vamzdynu niekada nebuvo tiekiamos.

2021 m. rugsėjį užbaigus statybų darbus, dujotiekis nepradėtas eksploatuoti, o jo veikla galutinai sustabdyta 2022 m. vasario pabaigoje po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą ir agresorei pritaikytų sankcijų.

Kontrolinį „Nord Stream 2“ akcijų paketą valdo Rusijos dujų koncernas „Gazprom“. Tarptautiniame bendrovių konsorciume taip pat dalyvauja tokios įmonės, kaip Vokietijos „Wintershall“ ir „Uniper“, Austrijos OMV, Prancūzijos „Engie“ ir Jungtinės Karalystės (JK) bei Nyderlandų „Royal Dutch Shell“.