Katalonijos regiono asamblėja pirmadienį pradėjo pirmąją sesiją po to, kai daugumą joje užsitikrino secesininkai, pažadėjęs atsiskyrimą nuo Ispanijos per 18 mėnesių.

„Atstovaujame suvereniam parlamentui, kuris nori atstovauti laisviems žmonėms. Iš regioninio parlamento, turinčio ribotas galias, virstame nacionaliniu parlamentu, turinčiu visas galimybes“, – pareiškė Carme Forcadell (Karmė Forkadel), asamblėjos naujoji pirmininkė.

„Tegyvuoja Katalonijos Respublika!“ – paskelbė nepriklausomybės šalininkų judėjimo, kuris praeitą mėnesį žengė į regiono valdžios rinkimus su separatistinių partijų šūkiu „Junts pel Si“ (Kartu už „Taip“), buvusi vadovė.

Ji buvo griežtai kritikuojama politinių grupių, atmetančių regiono, kuris yra Ispanijos ekonomikos jėgainė ir turi 7,5 mln. gyventojų, visiškos nepriklausomybės idėją ir kaltinančių C.Forcadell, kad ji atstovauja tik balsingai mažumai.

Nepriklausomybės šalininkams nepavyko užsitikrinti absoliučios daugumos – už juos balsavo 48 proc. rinkėjų, o šis faktas yra svarus argumentas atsiskyrimo priešininkams centrinėje Madrido vyriausybėje.

Parlamentas pradėjo darbą prieš pirmąjį regiono prezidento rinkimų ratą lapkričio 9 dieną. Dabartinis Katalonijos lyderis Arturas Masas tikisi būti perrinktas naujai kadencijai.

Tačiau A.Maso laukia didelis iššūkis: jis siekia sudaryti aljansą su radikalia kairiąja partija „Liaudies vienybės kandidatūra“ (CUP), turinčia 10 vietų parlamente ir galinčią suteikti už atsiskyrimą pasisakančioms partijoms absoliučia daugumą asamblėjoje. Tačiau CUP vengia tai daryti dėl prezidento vykdytos griežto taupymo politikos ir kaltinimų dėl korupcijos jo Katalonijos demokratinės sanglaudos partijoje (CDC).

Dabartinis CDC iždininkas ir jo pirmtakas buvo suimti praeitą savaitę įtariant, kad jie imdavo „padėkos mokestį“ už viešųjų darbų kontraktus.

Dėl tų nesutarimų regionas gali likti be lyderio iki gruodžio 20 dienos, kai vyks Ispanijos visuotiniai rinkimai, o Katalonijos ateities klausimas taps vienu iš svarbiausių, premjerui Mariano Rajoy (Marianui Rachojui) ir jo konservatyviai Liaudies partijai siekiant naujos kadencijos.

M.Rajoy pirmadienį sakė, kad katalonų pastangos užsitikrinti nepriklausomybę rodo „neištikimybę konstitucijai“, argumentuodamas, kad Ispanijos konstitucija neleidžia nei vienam regionui atsiskirti. Vyriausybės vadovas pažadėjo pasirūpinti, kad įstatymų būtų laikomasi.