Amerikiečių ekonomistė C. Goldin yra trečia moteris, gavusi šį prestižinį apdovanojimą.

„Moterų vaidmens darbo rinkoje supratimas yra svarbus visuomenei. Dėl novatoriškų Claudios Goldin tyrimų dabar daug daugiau žinome apie pamatinius veiksnius ir tai, kokias kliūtis gali reikėti spręsti ateityje“, – sakė ekonomikos premijos komiteto pirmininkas Jakobas Svenssonas (Jakobas Svensonas).

77-erių Harvardo profesorė buvo apdovanota „už tai, kad pagerino mūsų supratimą apie moterų padėtį darbo rinkoje“, teigė žiuri.

„Jos tyrimai parodo permainų priežastis, taip pat pagrindines dar išlikusio atotrūkio tarp lyčių priežastis“, – sakoma komiteto pareiškime.

Visame pasaulyje darbo rinkoje dalyvauja maždaug 50 proc. moterų ir 80 proc. vyrų, bet moterys uždirba mažiau ir turi mažiau galimybių pasiekti karjeros viršūnę, pažymima pareiškime.

Kalbant apie visas Nobelio premijas, ekonomikos apdovanojimą gavo mažiausiai moterų. Nuo 1969-ųjų, kai Nobelio ekonomikos premija buvo pradėta teikti, iki šių metų ją yra gavusios tik dvi moterys: Elinor Ostrom 2009-aisiais ir Esther Duflo (Ester Diuflo) 2019-aisiais.

[Nobelio] premija labai svarbi, ne vien man, bet ir daugeliui žmonių, dirbančių šioje srityje ir bandančių suprasti, kodėl yra tiek daug pokyčių, bet tuo pačiu vis dar yra didelių [atlyginimo] skirtumų.

Žiuri teigė, kad C. Goldin „išnaršė archyvus ir surinko daugiau nei 200 metų duomenis iš JAV“.

„Ji tyrinėjo tai, ko daugelis žmonių, pavyzdžiui, daugelis istorikų, paprasčiausiai nusprendė anksčiau netyrinėti, nes nemanė, kad šie duomenys egzistuoja“, – sakė Nobelio komiteto narė Randi Hjalmarsson (Randi Jalmarson), pavadinusi C. Goldin detektyve.

Komitetas atkreipė dėmesį, kad C. Goldin savo darbuose „pateikė pirmą išsamų įvertinimą dėl moterų uždarbio ir dalyvavimo darbo rinkoje einant šimtmečiams“.

Ji pažyėjo, kad nepaisant modernizacijos – kartu su ekonomikos augimu ir didėjančia moterų dalimi darbo rinkoje – vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkis ilgą laiką beveik nemažėjo.

„Anot C. Goldin, iš dalies tai paaiškinama tuo, kad sprendimai dėl išsilavinimo, kurie turi įtakos karjeros galimybėms visą gyvenimą, priimami palyginti jauname amžiuje“, – pažymėjo žiuri.

Kontraceptinių tablečių prieinamumas

Nors istoriškai didžiąją dalį darbo užmokesčio skirtumo buvo galima paaiškinti išsilavinimo ir profesijos pasirinkimo skirtumais, C. Goldin „įrodė, kad didžioji dalis šio darbo užmokesčio skirtumo dabar yra tarp vyrų ir moterų, dirbančių tą patį darbą, ir kad jis daugiausia atsiranda gimus pirmajam vaikui“.

Pasak Nobelio komiteto, C. Goldin darbas taip pat parodė, kad kontraceptinių tablečių prieinamumas atliko svarbų vaidmenį spartinant išsilavinimo lygio augimą XX amžiuje, nes suteikė naujų karjeros planavimo galimybių.

C. Goldin pirmadienį sakė, kad jos išrinkimas Nobelio premijos laureate yra labai svarbus moterų ekonomisčių, studijuojančių darbo jėgą, pripažinimas, bet išliekanti lyčių nelygybė vis dar yra problema.

„[Nobelio] premija labai svarbi, ne vien man, bet ir daugeliui žmonių, dirbančių šioje srityje ir bandančių suprasti, kodėl yra tiek daug pokyčių, bet tuo pačiu vis dar yra didelių [atlyginimo] skirtumų“, – telefonu naujienų agentūrai AFP sakė C. Goldin.

Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (beveik 952 tūkst. eurų) piniginę premiją.

Pernai Nobelio ekonomikos premija, kuria užbaigiamas apdovanojimų sezonas, buvo paskirta JAV mokslininkams Benui S. Bernanke (Benui S. Bernankei), Douglasui W. Diamondui (Daglasui V. Daimondui) ir Philipui H. Dybvigui (Filipui H. Dybvigui) už darbus, „labai pagerinusius supratimą apie bankų vaidmenį ekonomikoje, ypač finansų krizių metu, ir apie tai, kaip reguliuoti finansų rinkas“.

Nobelio ekonomikos premija formaliai vadinama „Švedijos centrinio banko ekonomikos mokslų premija Alfredui Nobeliui atminti“. Šis apdovanojimas teikiamas nuo 1969 metų ir dabar daugelio yra laikomas viena iš Nobelio premijų.

Nors tai yra prestižiškiausias apdovanojimas, kurio gali tikėtis ekonomistas, jis neįgavo tokio paties statuso, kokį turi A. Nobelio testamente išvardyti apdovanojimai – už nuopelnus medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir taikos srityse.

Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo praėjusį pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko vengrų biochemikei Katalin Kariko ir amerikiečių imunologui Drew Weissmanui (Driu Veismanui) už atradimus, susijusius su nukleozidų bazių modifikacijomis, leidusius sukurti veiksmingas iRNR vakcinas nuo COVID-19.

Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantis prancūzų mokslininkas Pierre'as Agostini (Pjeras Agostinis), Vokietijoje dirbantis vengrų ir austrų mokslininkas Ferencas Krauszas (Ferencas Krausas) ir Švedijoje dirbanti prancūzų mokslininkė Anne L'Huillier (En Lehejer) „už eksperimentinius metodus, kuriais generuojami atosekundiniai šviesos impulsai, skirti elektronų dinamikai materijoje tirti“.

Premijos už pasiekimus chemijos srityje laureatai paaiškėjo trečiadienį. Ji paskirta JAV dirbantiems mokslininkams Moungi G. Bawendi (Mungiui G. Bavendžiui), Louisui E. Brusui (Luisui E. Brusui) ir Aleksejui Jekimovui „už kvantinių taškų atradimą ir sintezę“.

Ketvirtadienį Švedijos akademija paskelbė, kad 2023 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta norvegui Jonui Fosse (Jonui Fosei) „už inovatyvias pjeses ir prozą, suteikiančią balsą tam, kas neišsakoma“.

Penktadienį Norvegijos Nobelio komitetas taikos premijos laureate paskelbė kalinamą iranietę Narges Mohammadi (Narges Mohamadi), už jos „kovą prieš moterų priespaudą Irane ir kovą už žmogaus teises ir laisvę visiems“.

Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.