2014 metų vadinamąją Nobelio ekonomikos premiją pirmadienį pelnė prancūzų mokslininkas Jeanas Tirole'is (Žanas Tirolis) už rinkos galios ir reguliavimo analizę, paskelbė premijos teikėjai.

Švedijos karališkoji mokslų akademija pirmadienį nurodė, kad J.Tirole'is „paaiškino, kaip suprasti ir reguliuoti rinkas, kuriose veikia nedaugelis itin stiprių firmų“.
61 metų Tirole'is dirba Tulūzos ekonomikos mokykloje pietvakarių Prancūzijoje.

„Nuo 9-o dešimtmečio vidurio ir vėliau Jeanas Tirole'is įkvėpė naujos gyvybės tokių rinkų nesėkmių tyrimams“, – nurodė akademija, pridūrusi, kad jo darbai vyriausybėms gali suteikti vertingų įžvalgų, kaip kontroliuoti bendrovių jungimosi procesus arba kartelius ir reguliuoti monopolijas.

Pasak akademijos, kol J.Tirole'is nebuvo paskelbęs savo tyrimų rezultatų, politiką formuojantys veikėjai siūlydavo paprastas priemones, tokias kaip monopolijų taikomų kainų ribojimas arba draudimas rinkos konkurentams bendradarbiauti. J.Tirole'is parodė, kad kai kada tokie suvaržymai atneša daugiau žalos negu naudos.

Remdamosi J.Tirole'io darbais, „vyriausybės gali veiksmingiau skatinti galingas bendroves tapti produktyvesnėmis ir tuo pačiu neleisti joms kenkti konkurentams ir klientams“, aiškino akademija.

„Virtinėje straipsnių ir knygų Jeanas Tirole'is pateikė bendrąjį pagrindą tokioms priemonėms kurti ir taikyti jas įvairiose rinkose – pradedant telekomunikacijomis, baigiant bankininkyste“, – pažymėjo žiuri.

Šis apdovanojimas buvo skirtas tuo metu, kai rinkos galiūnių, tokių kaip internetinės prekybos sistema „Amazon“ arba interneto paslaugų bendrovė „Google“, dominavimas skatina vis didesnę kritiką.

J.Tirole'is, tapęs jau antruoju per šių metų Nobelio premijų sezoną pagerbtu prancūzu, yra „vienas iš įtakingiausių misų laikų ekonomistų“, pridūrė akademija.

„Daugelyje rinkų dominuoja nedaug didelių firmų arba vienintelė monopolija, – žiuri komentavo ekonomisto, taip pat dirbančio Tulūzos 1-ajame universitete, tyrimų sritį. – Jeigu paliekamos nereguliuojamos, dažnai sukuria socialiai nepriimtinus rezultatus – didesnes negu motyvuojamas sąnaudų kainas arba neproduktyvias firmas, kurios išsilaiko blokuodamos naujų arba produktyvesnių bendrovių įžengimą į rinką.“

Prancūzų ekonomistui bus įteikta 8 mln. Švedijos kronų (3,04 mln. litų) piniginę premija.

Nobelio ekonomikos premija pirmą kartą buvo įteikta 1969 metais. Nuo tada ekonomikos premiją gavo 75 laureatai, iš jų 52 amerikiečiai ir tik viena moteris – Elinor Ostrom.
Šių metų apdovanojimas buvo pirmasis nuo 1999 metų, tarp kurio laureatų nebuvo nei vieno amerikiečio.

„Esu labai sujaudintas“, – J.Tirole'is sakė per spaudos konferenciją Stokholme, kalbėdamas telefonu iš Tulūzos.

Nobelio ekonomikos premija yra paskutinė šiemet paskirta Nobelio premija, kurią minėdamas trijų šimtų metų jubiliejų švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui įsteigė Švedijos centrinis bankas "Riksbank".

Praėjusiais metais ši 1968 metais įsteigta premija atiteko trims amerikiečiams - Larsui Peteriui Hansenui (Larsui Piteriui Hansenui), Eugene'ui Famai (Judžinui Famai) ir Robertui Shilleriui (Robertui Šileriui) už novatorišką darbą įžvelgiant turto rinkų tendencijas.

Oficiali Nobelio premijų įteikimo ceremonija įvyks Stokholme ir Osle gruodžio 10 dieną, kai bus minimos premijų steigėjo Alfredo Nobelio mirties metinės.

1896 metais mirusio pramonininko, kuris išrado dinamitą, premijos pirmą kartą buvo įteiktos 1901 metais.