Amerikietis mokslininkas Randy Schekmanas (Rendis Šekmanas), tapęs vienu iš trijų 2013-ųjų Nobelio medicinos laureatų, pirmadienį sakė, jog šią žinią išklausė su persipynusiu „nepatiklumu ir džiaugsmu“.

„Mano reakcija, kai apie tai išgirdau, buvo nepatiklumas ir džiaugsmas“, – sakė naujienų agentūrai AFP molekulinės ir ląstelių biologijos profesorius dirbantis Kalifornijos universitete Berklyje.

R.Schekmanas pasakojo, kad 1 val. vietos laiku, kai jis miegojo savo namuose Kalifornijoje, jį pažadino Nobelio komiteto pirmininko skambutis iš Švedijos.

Mokslininkas pridūrė, kad tuo metu dar nebuvo atsigavęs po staigaus laiko juostų pasikeitimo, nes ankstesnę naktį grįžo namo po kelionės į Vokietiją.

R.Schekmanas sakė, kad Nobelio premija, kuri buvo skirta jam ir amerikiečiui tyrėjui Jamesui Rothmanui (Džeimsui Rotmanui) bei Vokietijoje gimusiam mokslininkui Thomui Suedhofui (Tomui Ziudhofui), vainikavo beveik keturis dešimtmečius uoliai vykdytą darbą.

„Aš tuo užsiiminėjau 37 metus, o Rothmanas – panašios trukmės laikotarpį, – sakė jis. – Prieš 25 metus suvokėme, kad dirbame su ta pačia tema.“

Pagrindinis R.Schekmano tyrimų objektas – vezikulės: mažytės pūslelės, kurios transportuoja įvairių medžiagų molekules ląstelės viduje ir išorėje.

R.Schekmanas atrado genų rinkinį, nuo kurio priklauso vezikulių pernaša, naudodamas mielių ląsteles kaip biologinės sistemos pavyzdį, kai pradėjo savo tyrimus 8-ame dešimtmetyje.

„Eiliniai žmonės gali gauti naudos iš šių esminių ląstelės veiklos tyrimų, kurie atnešė netikėtų ir dramatiškų padarinių jų pačių gyvenimui“, – pareiškė jis.

Savo ruožtu 62 metų J.Rothmanas, kuris yra Jeilio universiteto profesorius ir jo ląstelių biologijos katedros pirmininkas, sakė Švedijos radijui, kad jaučiasi „itin pagerbtas“ šiuo apdovanojimu.