C. von Koskullas YLE pokalbių laidoje „A-studio“ sakė, kad reikalai pasikeitė nuo tada, kai įtartini mokėjimai buvo atlikti, o „Nordea“ šiandien yra visai kitoks bankas, nei buvo prieš kelis metus.

Pasak C. von Koskullo, YLE paskelbta informacija apie galimą pinigų plovimą nėra nauja, o „Nordea“ jau nutraukė sutartis su klientais, kurių veikla 2004-2015 metais sukėlė įtarimų.

„Kartu su Danijos institucijomis peržvelgėme įtartinus pervedimus, iki šiol vertiname juos“, - sakė „Nordea“ vadovas.

Jo teigimu, per pastaruosius kelis metus „Nordea“ dešimt kartų padidino kovai su pinigų plovimu skiriamus išteklius. „Šiuo metu apie 1 500 žmonių - 5 proc. viso mūsų personalo - dirba šioje srityje. Į tai investavome beveik pusę milijono eurų“, - teigė C. von Koskullas.

Tačiau, pripažino „Nordea“ vadovas, nusikaltėliai dažnai išsiveržia į priekį, o pastangų kovos su pinigų plovimu srityje niekada neužteks. Taip pat C. von Koskullas paragino finansų institucijas darniau bendradarbiauti ir sukurti ES lygmens tarptautinę organizaciją, kuri užtikrintų pinigų plovimo prevenciją Bendrijoje.

„Tai yra visuotinis iššūkis“, - pareiškė „Nordea“ prezidentas.

Suomijos nacionalinis transliuotojas YLE, remdamasis nutekintais 2005-2017 m. duomenimis, pranešė, kad per „Nordea“ galimai išplauta apie 700 mln. eurų, daugiausia pervestų iš jau uždarytų Ūkio ir „Snoro“ bankų. Lėšos daugiausia siejamos su rusų oligarchu Rubenu Vardanianu ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino vaikystės draugu Sergejumi Rolduginu, o šiais pinigais esą buvo remtas net Jungtinės Karalystės (JK) princas Charlesas.

Nutekinti dokumentai rodo, kad mažiausiai 700 mln. eurų buvo laikoma „Nordea“ bankininkystės grupės sąskaitose, o apie 200 mln. eurų nusėdo Suomijos filialo sąskaitose. Per „Nordea“, YLE teigimu, buvo plaunami V. Putinui artimų žmonių pinigai.