Visos partijos Norvegijos parlamente, išskyrus nedidelę kraštutinių kairiųjų „Rodt“, pritarė centro kairiųjų vyriausybės vasario 6 dieną pristatytam planui.

Pagal planą penkerius metus Ukrainai bus skiriama po 15 mlrd. kronų per metus. Platus konsensusas reiškia, kad lėšos keliaus nepriklausomai nuo vyriausybės politinės sudėties po 2025-aisiais numatomų parlamento rinkimų.

„Nustatote labai svarbų precedentą dėl ilgalaikės finansinės paramos šaliai, ginančiai savo nepriklausomybę ir kiekvienos šalies teisę gyventi pagal visuotinai pripažįstamas tarptautines normas“, – parlamentarams vaizdo ryšiu pasakė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Dauguma Norvegijos partijų taip pat pritarė vyriausybės pasiūlymui 5 mlrd. kronų didinti pagalbą besivystančioms šalims, labiausiai paveiktoms karo Ukrainoje, pirmiausia dėl kylančių maisto ir kitų prekių kainų.

Norvegijos vyriausybė pernai buvo griežtai kritikuojama už savo plėtros pagalbos biudžeto 2023 metams sumažinimą, nors šalies pajamos už gamtines dujas dėl karo Ukrainoje smarkiai išaugo.

2022 metais Norvegija, aplenkusi Rusiją, tapo didžiausia gamtinių dujų tiekėja Europai, o kainos pasiekė rekordines aukštumas. Dėl to Norvegija kartais sulaukdavo kaltinimų, kad pelnosi iš karo.

„Šią nuomonę kategoriškai atmetu“, – sausio pabaigoje interviu naujienų agentūrai AFP sakė norvegų ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Gahras Stiorė).

Pagalbos paketas yra pavadintas norvegų Arkties tyrinėtojo, diplomato ir filantropo Fridtjofo Nanseno (Fritjofo Nanseno) (1861–1930) vardu.

F. Nansenas vadovavo humanitarinei pagalbai buvusiai Sovietų Sąjungai per praėjusio amžiaus 3-iojo dešimtmečio pradžios badą. Už šias pastangas ir už darbą dėl pabėgėlių per Pirmąjį pasaulinį karą jis pelnė 1922 metų Nobelio taikos premiją.