Menkių draudimo įtaka

Lietuvoje yra politikų bandymų su šaknimis išrauti sovietinį žvejybos verslą Kuršių mariose ir jose vykdyti vien turistinę žvejybą su meškerėmis ir kabliukais.

Tai padaryti nėra lengva, nes seniesiems žvejams, kad jie trauktųsi iš žvejybos, reikėtų kompensuoti. Turėtų būti sudarytos palankios sąlygos buvusiems žvejams kurti arba persiorientuoti į žvejybos turizmo įmonių veiklą.

Pavyzdžiui, Norvegijoje veikia apie du tūkstančius žvejybos turizmo įmonių. Visos jos turi pajamų, nes kasmet pažvejoti į Norvegiją atvyksta šimtai tūkstančių žmonių.

Lietuva – ne Norvegija, itin žuvingų vandenų ji neturi. Šiuo metu žvejybos turizmo verslas Lietuvoje būtų gerokai aukštesnio lygio, jei ne nuo 2019 m. prasidėję menkių žvejybos Baltijos jūroje draudimai.

Lietuvos valdininkams nepavyko įrodyti, o gal jie to net ir nedarė, kad būtų išsaugotas bent turistinis menkių žvejybos Baltijos jūroje verslas. Bent kiek įsitvirtinęs šis verslas būtų išjudinęs ir turistinę žvejybą Kuršių mariose, gal ir kituose Lietuvos vandens telkiniuose.

Laimikis: Norvegijoje pasisekus žvejybos turistas ant kabliuko gali pagauti net ir didžiulį otą. / Redakcijos nuotr.

Laimikių programėlė ir ataskaitos

Kiekvienas žvejybos turistas iš Norvegijos gali išsivežti ne daugiau kaip 18 kilogramų žuvų. Nieko nuostabaus, kad vieną ar kitą savaitę į Norvegiją pažvejoti atvykę turistai, pavyzdžiui, iš Lietuvos, sugautas žuvis skrodžia, šaldo ir išsiveža jas tik išpjaustytas.

Kitas reikalavimas Norvegijoje yra atsiradęs nuo 2018 m. Kiekvienas žvejybos turistas privalo pildyti specialią programėlę apie žvejybos laimikius. Pripažįstama, kad ta programėlė nepateikia realaus turizmo žvejybos masto Norvegijos vandenyse. Ji tik esanti lyg sudrausminimo priemonė pernelyg nepiktnaudžiauti laimikiais.

Manoma, kad žvejybos turistai, sugaunantys daug ir didelių žuvų, programėle naudojasi. Mat jei aplinkosaugos ar žvejybos tarnybos patikrintų, o žuvų „ant vienos galvos“ būtų beveik 18 kilogramų, gali kilti klausimas, ar laimikiai pažymėti programėlėje.

Papildomai kiekviena Norvegijos žvejybos turizmo bendrovė yra įpareigota pranešti tarnyboms, kiek jos klientai sugavo žuvų.

Norvegijos jūrų tyrimo instituto mokslininko Keno Ferterio vertinimu, nei žvejybos mobilioji programėlė, nei žvejybos turizmo bendrovių ataskaitos neatspindi realios turistinės žvejybos mastų. Jo nuomone, turistinėje žvejyboje žuvų Norvegijoje sugaunama gerokai daugiau, nei pateikiama per ataskaitų duomenis.

Esą Norvegijoje dar vis apsimoka nepateikti visos ataskaitos, kad valdžia iš žvejybos turizmo nereikalautų mokėti didesnių mokesčių.

Tarsi akmens amžiuje

Norvegijoje yra labai didelė turistinės žvejybos konkurencija tarp bendrovių. Nereti ir tokie atvejai, kai turizmo bendrovės nuvilioja žvejybos turistus vienus nuo kitų.

Lietuvoje turistinės žvejybos verslo iš esmės dar nėra, pati sistema yra tarsi akmens amžiuje.

Dažni ir tokie atvejai, kad kai kurios bendrovės iš anksto praneša apie neva neįtikėtinai didelius žvejybos laimikius. Tą jos daro norėdamos sudaryti įspūdį turistams, kad jų žvejybos plotai geresni nei kaimynų.

Kai reikia pateikti tikrąją ataskaitą, jos nurodo mažus laimikius. Jei kas nors klausia kodėl, paaiškinama, kad kaimynas nuviliojęs jo turistus.

Norvegijoje rengiamasi tobulinti turistinės žvejybos ataskaitos pateikimo sistemą. Norvegijos žuvininkystės direktoratas šiemet rugpjūtį planuoja pateikti siūlymus dėl turistinės žvejybos verslo teikiamos informacijos tobulinimo.

Bus griežtinama ir plaukimo žvejoti į atvirus vandenis saugos sistema. Žvejybos turistai privalės turėti nustatytas minimalias asmeninės saugos ir išgyvenimo jūroje priemones. Manoma, kad turistams bus numatyta prievolė į krantą grįžus registruoti sugautus žuvų laimikius ne tik pagal vienetus, bet ir pagal „gyvą“ svorį, žuvų rūšis.

Planuojama griežtinti ir iš Norvegijos išvykstančių automobilių tikrinimą, kad vienas asmuo iš šalies išgabentų ne daugiau nei 18 kilogramų sugautų žuvų.

Lietuvoje turistinės žvejybos verslo iš esmės dar nėra, neskaitant buvusios menkių žvejybos jūroje. Turistinės žvejybos sistema tebėra tarsi akmens amžiuje.

Kokios nors informacijos pateikimo programėlių taip pat nėra. Yra bendros normos sugauti kokį nors apibrėžtą kiekį žuvų. Lietuvoje svarbūs ir žuvų svoriai, ilgiai, nes tokių milžinių, kokios būna Norvegijoje, Lietuvos vandenyse pasitaiko itin retai.