Ryžtingas, tačiau dėl noro visiems įtikti – nenuoseklus. Išdidus, bet pašiepiamas dėl nuolankumo. Prancūzijos prezidentui Nicolas Sarkozy liko 10 savaičių įtikinti prancūzus pasitikėti juo darsyk.

Laukia atkakli kova

Politikas jau kuris laikas neslėpė – jis nori užimti Prancūzijos vadovo postą dar vieną kadenciją. Napoleonu Prancūzijoje pašaipiai vadinamas N.Sarkozy, regis, nenori gėdingai pralaimėti, kaip žymusis istorijos veikėjas prie Vaterlo.

Tiesa, kokios N.Sarkozy galimybės – sunku pasakyti. Iki rinkimų liko vos 10 savaičių, o jis atsilieka nuo savo varžovo socialisto François Hollande'o. Bent taip rodo apklausos.

Maža to, ne vien blankusis socialistas F.Hollande'as – bėda. N.Sarkozy iššūkį mes ne tik kairieji, bet ir dešiniosios ideologijos kolegos.

Apklausos rodo, kad Nacionalinio fronto lyderę Marine Le Pen irgi palaiko 16–20 proc. prancūzų. Pati politikė ne sykį pabrėžė, kad pirmajame rate sieks nokautuoti N.Sarkozy.

Visgi dabartinio Eliziejaus rūmų šeimininko šalininkai įsitikinę, kad prezidento pozicijos – tvirtos. Esą šis – užgrūdintas ir charizmatiškas rinkimų kampanijų dalyvis, todėl sugebės greitai atkovoti pozicijas iš favorito F.Hollande'o.

„Žaidimas dar toli gražu nebaigtas. Apklausos, komentarai – visa tai bus nušluota trys savaitės prieš rinkimus“, – laikraščiui „Le Monde“ tvirtino ilgametis N.Sarkozy sąjungininkas premjeras François Fillonas.

Ministras pirmininkas pridūrė: „N.Sarkozy išlaikė ryšį su Prancūzijos žmonėmis. Per kampaniją jis ras žodžių ir būdų jiems palenkti.“

Tiesa, F.Hollande'o atstovas Benoîtas Hamonas pabrėžė, kad socialistų stovykla jaučiasi rami. Socialistai tuoj pat sukritikavo vyriausybės „siaurą ir skurdžią“ Prancūzijos ateities viziją.

Tradicinė programa

Kita vertus, nors N.Sarkozy pasižymėjo skambiomis politinėmis akcijomis bei aktyviu įsitraukimu į euro zonos krizės sprendimą, ekonominė šalies padėtis gali jam pakišti koją.

Politiškai euro problemos suteikė N.Sarkozy vieno svarbiausių ES lyderių statusą, tačiau ekonomiškai jam teko nudegti. Prastėjanti šalies ūkio padėtis lėmė, kad vis daugiau prancūzų nusivylė N.Sarkozy politika.

Vis dėlto prezidentas patvirtino, kad ir toliau laikysis kryptingos dešiniosios politikos.

Jis neseniai „Le Figaro“ laikraštyje pristatė savo darbotvarkę. Interviu N.Sarkozy pareiškė, kad blokuos homoseksualų santuokas, homoseksualių porų teisę įsivaikinti, priešinsis eutanazijai ir ribos imigraciją.

Taip pat pažadėjo surengti referendumą, numatantį sugriežtinti bedarbio pašalpos gavimą. Tačiau kol kas pažadai prancūzų širdžių nesuminkštino.

Šią savaitę paskelbti IFOP apklausos rezultatai parodė, kad F.Hollande'o populiarumas, nors ir smuko 1 proc., vis tiek yra 30 proc., o N.Sarkozy – 25,5 proc.

Paklausus prancūzų, už ką jie balsuotų antrajame ture, paaiškėjo, kad F.Hollande'as šiuo metu surinktų 56, o N.Sarkozy – 44 proc.

Dešinieji konkurentai

Nors F.Hollande'as laikomas pagrindiniu N.Sarkozy varžovu, pirmajame rinkimų ture galvos skausmą prezidento komandai turėtų kelti ir M.Le Pen, taip pat konservatoriškų pažiūrų politikė.

Būtent Nacionalinio fronto rinkėjus, kurių yra apie 2 milijonus, ir stengiasi patraukti savo pusėn N.Sarkozy.

Tačiau M.Le Pen – įžvalgi politikė. Ji kur kas nuosaikesnė nei jos tėvas, charizmatiškasis Jeanas Marie Le Penas, 2002 m. rinkimų antrajame ture metęs iššūkį Jacquesui Chiracui.

Vis dėlto iki kovo 16 d. M.Le Pen dar reikia surinkti 500 savivaldos pareigūnų parašų, kad jos kandidatūra būtų oficialiai patvirtinta. Kol kas Nacionalinis frontas yra gavęs 350 parašų.