Toliau pateikiame keletą faktų apie organizaciją, sukurtą Šaltojo karo metais ir vėl sustiprėjusią Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą akivaizdoje.

Nuo 12 iki 32 narių

1949 metais 12 šalių įkūrė Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją, Jungtinėms Valstijoms, Kanadai ir didžiajai Vakarų Europos daliai susivienijus siekiant pasipriešinti buvusios Antrojo pasaulinio karo sąjungininkės Sovietų Sąjungos grėsmei.

Pirmasis NATO generalinis sekretorius Hastingsas Ismay'us (Heistingsas Izmėjus) yra pasakęs, kad Aljansu siekiama laikyti rusus išorėje, amerikiečius – viduje, o vokiečius – apačioje.

1952 metais prie NATO prisijungė Turkija kartu su kaimynine Graikija, o po trejų metų nare tapo Vakarų Vokietija.

Pasibaigus Šaltajam karui, NATO patyrė kelias plėtros į rytus bangas, per kurias jos siena su Rusija išsiplėtė prisijungus Lenkijai ir Baltijos šalims.

2022 metais Maskvai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir tapo 31-ąja ir 32-ąja narėmis.

Iš viso NATO šalyse gyvena beveik milijardas žmonių ir sukuriama apie 50 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto (BVP).

Jų kariuomenėse tarnauja 3,2 mln. vyrų ir moterų.

Islandija yra vienintelė narė, neturinti savo kariuomenės.

Kolektyvinės gynybos principas

Po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių prieš Jungtines Valstijas NATO tik kartą panaudojo savo 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos principą, pagal kurį vienos Aljanso narės užpuolimas laikomas visų jų užpuolimu.

Šiuo sprendimu buvo parodyta parama pagrindinei Aljanso karinei galiai ir jis gerokai skyrėsi nuo grėsmės Europoje, kurią iš pradžių numatė aljanso įkūrėjai.

Po Rugsėjo 11-osios įvykių NATO įsitraukė į Afganistaną, kur liko iki 2021 metų, kai pasitraukus JAV pajėgoms į valdžią sugrįžo Talibanas.

2 proc. BVP

Reaguodamos į 2014 metais Maskvos įvykdytą neteisėtą Krymo aneksiją, NATO sąjungininkės susitarė siekti išlaidas gynybai padidinti iki 2 proc. BVP.

Ši pozicija buvo sugriežtinta po to, kai 2022-aisiais Maskva pradėjo plataus masto invaziją į kaimyninę šalį, nustatant gynybos biudžeto „grindis“ – mažiausiai 2 proc. BVP.

Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau šiais metais sukritikavo JAV sąjungininkes dėl nepakankamų išlaidų gynybai, pareiškęs, kad skatintų Rusiją pulti finansinių įsipareigojimų neįvykdžiusias NATO nares.

Tikimasi, kad 2024 metais 20 NATO narių pasieks 2 proc. BVP išlaidų gynybai tikslą.

Misija Balkanuose

2024-ųjų birželį sukanka 25 metai, kai 1999-aisiais NATO dislokavo savo karius Kosove ir užbaigė Serbijos pajėgų išvedimą po 77 dienas trukusios oro kampanijos.

Ši karinė intervencija buvo tik antroji NATO istorijoje po Bosnijos 10-o dešimtmečio viduryje.

Praėjus ketvirčiui amžiaus, NATO taikos palaikymo pajėgos KFOR vis dar dislokuotos Balkanuose – tai ilgiausiai trunkanti Aljanso misija.

Praėjusiais metais padidėjus įtampai ir kilus riaušėms, per kurias buvo sužeisti 93 NATO kariai, sąjungininkai susitarė į KFOR nusiųsti dar 1 tūkst. karių, kad iš viso jų skaičius siektų apie puspenkto tūkstančio.

Be Balkanų, kitos svarbios NATO misijos užsienyje apima beveik du dešimtmečius trukusį dislokavimą Afganistane ir 2011-ųjų bombardavimo kampaniją Libijoje.

Santykiai su Prancūzija

Nė viena valstybė nėra išstojusi iš NATO nuo jos įkūrimo, tačiau Prancūzija beveik 43 metus nedalyvavo karinio vadovavimo struktūroje. 1966 metais tuometinis prezidentas Charlesas de Gaulle (Šarlis de Golis) pasitraukė iš jos, skųsdamasis JAV dominavimu.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) 2009 metais atšaukė šį sprendimą, be kita ko lėmusį, kad NATO būstinė buvo perkelta iš Paryžiaus į Briuselį.

Vis dėlto Prancūzijos santykiai su NATO kartais būna įtempti. 2019 metais Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) pareiškė, kad Aljansą ištiko „smegenų mirtis“.

Vėliau E. Macronas 2022 metais rusų pradėtą puolimą prieš Ukrainą pavadino „elektros šoku“ Aljansui.