Viktoras Orbanas vykdo agresyvią žiniasklaidos kampaniją, kupiną dezinformacijos, kurios pagrindinė žinia yra ta, kad vengrai turėtų atsisakyti kartu su likusia Europa remti Ukrainą Rusijos invazijos akivaizdoje. Jis teigia, kad toks kelias rizikuoja privesti šalį prie bankroto ir pasiųsti jos jaunimą žūti fronto linijose.
Visoje šalyje pastatytuose reklaminiuose skyduose rodomi dirbtinio intelekto (DI) sugeneruoti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio atvaizdai, kuriuose jis, apsuptas Europos pareigūnų, ištiesęs ranką tarsi reikalauja pinigų. Tai ne itin subtili užuomina į Europos Sąjungos (ES) pastangas finansiškai padėti Ukrainai ir sustiprinti jos gynybą karui įžengus į penktuosius metus.
„Mūsų žinia Briuseliui: mes nemokėsime!“ – skelbiama viešosiomis lėšomis finansuojamuose reklaminiuose skyduose.
Jei ir buvo kokių nors abejonių, pirmadienį tapo aišku, kodėl artėjančių Vengrijos rinkimų rezultatai atsilieps ir už jos ribų. Vengrija užblokavo naują ES sankcijų paketą Rusijai, reaguodama į rusiškos naftos tiekimo per Ukrainą sutrikimus, ir pažadėjo vetuoti bet kokią tolesnę proukrainietišką politiką, kol naftos srautai neatsinaujins.
V. Orbanas plačiai vertinamas kaip artimiausias Kremliaus sąjungininkas ES. Nors beveik visos kitos 26 bloko šalys atsiribojo nuo Rusijos nuo tada, kai ji 2022 metų vasario 24 dieną pradėjo plataus masto karą, Vengrija bendradarbiavimą sustiprino.
Ministras pirmininkas savo santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu vadina pragmatiškais, kylančiais iš Vengrijos galimybės gauti patikimą rusiškos naftos ir dujų tiekimą. Tačiau V. Orbano prieš LGBTIQ nukreipta politika, susidorojimas su žiniasklaida ir nevyriausybinėmis organizacijomis bei jo kritikų įvardijimas „užsienio agentais“ sukėlė kaltinimus, kad jis vadovaujasi V. Putino autoritariniu vadovėliu.
Baimės sėjimo kampanija
V. Orbanas, kuris į valdžią sugrįžo 2010-aisiais, balandžio 12 dieną numatytuose rinkimuose susiduria su kol kas stipriausiu iššūkiu savo valdžiai.
Ilgiausiai pareigas einantis ES lyderis ir jo dešinioji partija „Fidesz“ daugumoje nepriklausomų apklausų atsilieka nuo staiga iškilusio centro dešiniųjų varžovo Peterio Magyaro.
44 metų teisininkas ir buvęs „Fidesz“ bendražygis, 2024-aisiais atsiskyręs nuo partijos, P. Magyaras savo kampanijoje daugiausia dėmesio skiria kylančių pragyvenimo išlaidų stabdymui, socialinių paslaugų gerinimui ir korupcijos pažabojimui. Jis taip pat žada atkurti Vengrijos vakarietišką orientaciją ir sustiprinti demokratines institucijas, kurios per 16 V. Orbano valdymo metų sunyko.
Jo iškilimui padėjo politiniai skandalai, pakenkę V. Orbano partijos patikimumui; prezidento malonė, suteikta bendrininkui vaikų seksualinio išnaudojimo byloje, sukėlė visuomenės pasipiktinimą, paskatinusį prezidentę ir teisingumo ministrę atsistatydinti.
Prarasdamas pozicijas P. Magyarui ir jo partijai „Tisza“, V. Orbanas ir „Fidesz“ siekė pakeisti diskusijų temą. Jie užtvindė šalį mokesčių mokėtojų lėšomis finansuojamais reklaminiais skydais, taip pat reklamomis radijuje, televizijoje ir socialiniuose tinkluose.
Kiekvienam balsavimo teisę turinčiam vengrui išsiųstoje peticijoje teigiama, kad ES planai finansiškai padėti Ukrainai atneš ekonominę pražūtį.
Kitose reklamose, kurias apmokėjo neaiški provyriausybinė organizacija, susijusi su „Fidesz“, P. Magyaras vaizduojamas kaip V. Zelenskio ir ES marionetė, kuri parduotų šalį užsienio interesams ir įtrauktų Vengriją į karą.
Vengrijos visuomeninė žiniasklaida kartu su daugeliu privačių žiniasklaidos priemonių, lojalių V. Orbano vyriausybei, ištikimai atkartoja šiuos teiginius. Jos sako, kad Ukraina nori pratęsti kruviną konfliktą, nusinešusį dešimtis tūkstančių jos piliečių gyvybių, ir, siekdama tai padaryti, rengia sąmokslą su ES.
Dezinformaciją kursto dirbtinis intelektas
V. Orbanas neseniai pareiškė, kad ES, o ne Rusija, kelia didžiausią grėsmę Vengrijai. Jis sako, kad didėjančios gynybos išlaidos visoje Europoje, kurias skatina Rusijos karas ir JAV spaudimas didinti įnašus į NATO, yra įrodymas, jog ES ruošiasi konfliktui su Maskva ir planuoja prievarta šaukti vengrus į karą.
Praėjusią savaitę „Fidesz“ socialiniuose tinkluose išplatintame DI sugeneruotame vaizdo įraše maža mergaitė vengriškai klausia savo nuliūdusios mamos: „Mamyte, kada tėvelis grįš namo?“
Kitame kadre prie tėvo — surišto, užrištomis akimis ir klūpančio purviname mūšio lauke — prieina kareivis ir šauna jam į galvą.
„Neleisime kitiems spręsti mūsų šeimų likimų, – sako užkadrinis balsas. – Nerizikuokime. „Fidesz“ yra saugus pasirinkimas.“
Nors kai kurios ES šalys pasiūlė siųsti karius į Ukrainą stebėti bet kokių būsimų paliaubų, jie nėra skirti dalyvauti kovos veiksmuose, o dalyvavimas būtų savanoriškas, teigė Vokietijos užsienio santykių tarybos Rusijos ekspertas Andrasas Raczas.
A. Raczas pažymi, kad nepaisant klaidingos daugelio V. Orbano teiginių prielaidos, „Fidesz“ laimėjo dvejus ankstesnius rinkimus sukėlusi baimę, kad jos politinis oponentas įtrauks šalį į karą.
„Jie bando iš to išspausti maksimumą. Jie nieko kito neturi, – sakė A. Raczas. – Populistai dažnai bando apibrėžti priešą, dažnai įsivaizduojamą, ir tada siūlo visuomenei apsaugą nuo to priešo. Ukraina šiuo požiūriu buvo idealus variantas.“
Didėjanti įtampa
Jau daugelį metų V. Orbanas kaišo pagalius į ratus ES stengiantis teikti finansinę ir karinę paramą Ukrainai, taip pat jis griežtai priešinosi sankcijoms, nukreiptoms prieš Rusijos naftą ir pareigūnus.
Įtampa su Ukraina neseniai išaugo po to, kai nutrūko Rusijos naftos tiekimas Vengrijai; Ukraina sutrikimus aiškina sausio pabaigoje įvykusiu Rusijos drono smūgiu, kuris padarė žalos vamzdynui. V. Orbanas tai pavadino šantažu.
Praėjusią savaitę jo vyriausybė atsakė sustabdydama dyzelino tiekimą Ukrainai ir grasindama vetuoti 90 mlrd. eurų ES paskolą, skirtą Kyjivui. Pirmadienį ji užblokavo 20-ąjį ES sankcijų paketą Rusijai.
Antiukrainietiška kampanija sulaukė atgarsio tarp daugelio vengrų, lojalių „Fidesz“. Nepaisant „Tisza“ pranašumo apklausose, jos pergalė toli gražu nėra garantuota.
Vis dėlto daug vengrų abejoja V. Orbano antiukrainietiškomis žinutėmis. Sekmadienį šimtai vengrų ir ukrainiečių, daugelis jų – pabėgėliai, susirinko Budapešto centre paminėti ketvirtųjų Rusijos invazijos metinių. Žygiuodami link demonstracijos prie Rusijos ambasados, dalyviai laikė Ukrainos ir Vengrijos vėliavas ir skandavo: „Sustabdykite Putiną, sustabdykite karą!“
Budapešto liberalus meras Gergely Karacsony naujienų agentūrai AP sakė, kad V. Orbano žinutės ir politika yra „ne tik Ukrainos, bet ir Vengrijos nacionalinių interesų išdavystė“.
„Tikiuosi, kad tai įeis į istoriją kaip žlugusi politika, bet istorija taip pat prisimins, kad buvo tokių, kurie stojo už tai, kas teisinga“, – teigė jis.
Viena iš eitynių dalyvių buvo Ester Živatovska, 19-metė veterinarijos studentė, atvykusi iš Ukrainos uostamiesčio Odesos studijuoti Budapešte. Jai reklaminiai skydai, vaizduojantys jos šalies prezidentą, pasirodė juokingi.
„Pagrindinė šių reklaminių skydų žinutė yra ta, kad Ukraina pavogs Vengrijos pinigus, – sakė ji. – Bet baikite, jūs naudojate šiuos DI sugeneruotus vaizdus iš Vengrijos biudžeto tam, kad padarytumėte ką? Kad laimėtumėte rinkimus.“
Naujausi komentarai