Tai būtų naujausias bandymas atkurti stabilumą konflikto draskomoje šalyje.

„Susitikome su skirtingomis šalimis ir dirbame su jomis dėl nacionalinės konferencijos datos ir vietos“, – sekmadienį, po dvi dienas trukusio AS viršūnių susitikimo, sakė jis.

Susitikimui pirmininkaus AS atstovas Libijai, Kongo Respublikos prezidentas Denis Sassou Nguesso (Deni Sasu Ngesas), sakė M. Faki Mahamatas.

Smurtas Libiją apėmė 2011-aisiais per NATO remtą sukilimą nuvertus diktatorių Muamarą Kadhafi (Muamarą Kadafį). Kilus kovoms dėl valdžios atsirado daugybė ginkluotų grupių, įsikišo įtakingos arabų šalys, taip pat Turkija, Rusija ir Vakarų valstybės.

Nuo praėjusių metų kovo Libijos rytuose esanti administracija, kurią remia karinis lyderis Khalifa Haftaras (Chalifa Haftaras), kažkada artimas Rusijos ir Egipto sąjungininkas, ginčija Jungtinių Tautų pripažįstamą premjero Abdulhamido Dbeibah (Abdulhamido Dbeibos) vyriausybę ir tvirtina, kad jos mandatas jau pasibaigė.

Prezidento ir parlamento rinkimai turėjo įvykti 2021 gruodį ir užbaigti JT remiamą taikos procesą, tačiau buvo neribotam laikui atidėti smarkiai nesutariant dėl kandidatų ir dalyvavimo taisyklių.

M. Faki Mahamatas naujienų agentūrai AFP sakė, kad prieš kelias savaites Libijos sostinėje Tripolyje buvo surengtas parengiamasis susitikimas prieš susitaikymo konferenciją.

„Buvo pareikalauta samdinių išvykimo, – sakė jis. – Libiečiai privalo kalbėtis vieni su kitais; manau, tai išankstinė sąlyga, kad rinkimai būtų surengti stabilioje šalyje.“

Anksčiau šį mėnesį Jungtinių Tautų misija Libijoje paskelbė, jog konkuruojančių administracijų aukšto rango pareigūnai patvirtino koordinavimo mechanizmą, kad šalyje nebeliktų užsienio karių ir samdinių.

Po vasario 8 dieną Kaire įvykusio susitikimo, kuriame buvo pareigūnų iš Sudano ir Nigerio, JT misija sveikino „svarbų žingsnį siekiant tvaraus stabilumo ir taikos Libijoje“.

Tačiau per JT pasiuntinio Abdoulaye Bathily (Abdulajės Batili) vadovautas diskusijas nepavyko susitarti dėl užsienio kovotojų išvedimo tikslaus grafiko ar konkrečių priemonių.

„Užsitęsusi politinė aklavietė“

2021 metų pabaigoje JT apskaičiavo, kad šalyje yra daugiau kaip 20 000 užsienio kovotojų – kariškių ir sukarintų pajėgų atstovų.

JT generalinis sekretorius Antonio Gutteresas (Antoniju Guterišas) penktadienį paskelbė naują raginimą visiškai išvesti užsienio kovotojus ir samdinius ir pareiškė, kad rinkimai yra vienintelis „patikimas kelias į teisėtą ir vieningą valdymą“.

„Skubiai reikia politinės valios išeiti iš užsitęsusios politinės aklavietės ir pasiekti pažangos įvairiose srityse, – sakė jis Adis Abeboje. – Rinkimų nebuvimas didina ekonominį nesaugumą, stiprina politinį nestabilumą, kelia konfliktų atsinaujinimo pavojų ir susiskaldymo grėsmę.“

Nuo 2019-ųjų balandžio iki 2020-ųjų birželio nesėkmingai bandydamas užimti Tripolį Kh. Haftaras pasitelkė kovotojus iš Čado, Sudano, Nigerio ir Rusijos samdinių grupės „Wagner“.

Šimtai „Wagner“ grupės kovotojų liko naftos turtinguose Libijos rytuose ir pietuose.

Turkijos kariai dislokuoti vakaruose, kuriuos kontroliuoja A. Dbeibah vyriausybė, ir rengia mokymus Libijos kariams.

Vadinamoji jungtinė karinė komisija „5+5“, kurioje dalyvauja tiek rytinės, tiek vakarinės Libijos atstovai, siekia užtikrinti užsienio kovotojų pasitraukimą pagal 2020 metų spalį pasirašytas paliaubas.