Turi išspręsti problemas su Maskva

Rusijos užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pareiškė, kad Ukraina turėtų išspręsti visas savo problemas su Maskva prieš galėdama stoti į Europos Sąjungą, informavo naujienų agentūra ITAR-TASS.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka anksčiau ketvirtadienį pristatė reformų planą, kuriam numatytas Ukrainos stojimas į ES 2020 metais.

Per spaudos konferenciją Kijeve P.Porošenka pareiškė, kad trijų savaičių bėgyje Europoje gali įvykti jo susitikimas su Rusijos prezidentu ir neatmetė dvišalių konsultacijų su juo galimybės.
„Manau, kad per tris savaites įvyks mūsų su Vladimiru Putinu susitikimas“, – pareiškė jis.

„Ir jis (susitikimas) įvyks Europoje, preliminarūs susitarimai šiuo klausimu jau yra. Nuo ko tai priklausys? Nuo taikos plano vykdymo sėkmės“, – sakė Ukrainos prezidentas.

Prašo TVF ir Vakarų daugiau finansinės paramos

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paprašė Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Vakarų pagalbos nacionalinei valiutai grivinai stabilizuotią.

Nuo metų pradžios, prasidėjus konfliktui su prorusiškais separatistais šalies rytuose, grivinos vertė, lyginant su doleriu, smuko 40 procentų.

Kalbėdamas spaudos konferencijoje Kijeve P.Porošenkas sakė, kad darys viską, ką gali, kad apsaugotų griviną nuo išpuolių ir „spekuliacinių“ operacijų.

Tačiau, pasak jo, dabartinė 17 mlrd. JAV dolerių TVF paskolos programa turės būti peržiūrėta dėl karo rytuose.

Ukraina taip pat paprašė vieno milijardo eurų papildomos makrofinansinės pagalbos iš Europos Sąjungos ir dar vieno milijardo dolerių finansinių garantijų iš JAV, pranešė jis.

Nepripažinsiąs separatistų rinkimų rezultatų

Ukraina ir visas pasaulis nepripažins vietos rinkimų, kuriuos po mėnesio planuoja surengti prorusiški separatistai vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje, pareiškė Ukrainos prezidentas, išreikšdamas viltį, kad Maskva taip pat jų nepripažins.

Ukraina siūlo gruodį surengti vietos rinkimus kai kuriose rytinės Ukrainos teritorijose, kuriose separatistai vienašališkai paskelbė „liaudies respublikas“, o sukilėliai sako, kad nori rinkimus rengti lapkričio pradžioje ir nenori, kad Kijevas į juos kaip nors kištųsi.

P.Porošenka kalbėdamas apie sukilėlių rinkimų planus spaudos konferencijoje pareiškė, kad jų nepripažins nei Ukraina, nei visas pasaulis.

„Bet kokie kiti rinkimai, kuriuos rengs vienašališkai pasiskelbusios... organizacijos, paskirtos datos, kurios neatitiks Ukrainos įstatymų, be stebėtojų, pažeidžiant Ukrainos piliečių rinkimų teises, nebus pripažinti nei Ukrainos, nei viso pasaulio, nei, tikiuosi, Rusijos“, – sakė jis spaudos konferencijoje Kijeve.

Anksčiau Donecko liaudies respublikos vadovybė paskelbė, kad gruodžio 7 dieną neplanuoja rinkimų į vietos valdžios institucijas.

„Mūsų rinkimai vyks lapkričio 2 dieną. Jokių kitų rinkimų rengti neplanuojame“, – sakė Donecko „liaudies respublikos“ pirmasis vicepremjeras Andrejus Purginas.

Tuo tarpu P.Porošenka taip pat išreiškė viltį, kad neeiliniai vietos rinkimai atskiruose Donecko ir Luhansko sričių rajonuose įvyks šių metų gruodžio 7 dieną.

„Galime kelti klausimą ne kaip (praeis rinkimai), o kada. Labai tikiuosi, kad gruodžio 7 dienos data nebus perkelta“, – sakė P.Porošenka.

Pristatė svarbiausias planuojamų reformų kryptis

Ukrainos prezidentas išreiškė viltį, kad per ateinantį mėnesį vyksiančius parlamento rinkimus susiformuos reformoms palanki dauguma, kuri galės vykdyti ambicingą programą, siekiant padaryti šalį Europai patrauklesne partija.

Jis nurodė, kad bus aštuonios prioritetinės reformų kryptys.

„Išskyriau aštuonias prioritetines sritis, kuriose pokyčiai spręs pačias opiausias problemas arba sukurs institucines sąlygas vykdyti kitas reformas, - sakė P.Porošenka. - Mūsų prioritetai: antikorupcinė reforma, valdžios ir biurokratinio aparato atnaujinimas; teismų reforma; teisėsaugos organų reforma; decentralizacija ir valstybės valdymo reforma; mokesčių reforma; dereguliacija ir verslumo skatinimas; saugumo ir gynybos sistemos reforma. Tai aktualiausia.“

P.Porošenka pažymėjo, jog prie minėtų pirmaeilių reformų jis prideda dvi specialiąsias programas - "energetinę nepriklausomybę ir tolesnį Ukrainos populiarumo didinimą pasaulyje".

Prezidentas sakė, kad iš išvardytų reformų svarbiausiais laiko planuojamus pokyčius teismų sistemoje.

„Mūsų ambicingų reformų tikslas yra pasiekti Europos gyvenimo standartų ir 2020 metais pateikti prašymą dėl Europos Sąjungos nartystės“, - pažymėjo jis.
„Alternatyva būtų likti vieniems su Rusija“, - sakė jis.

Ukraina į ES duris pasibels išauklėtai

Ukrainos prezidentas sako, kad Europos Sąjungos (ES) durys jo šaliai tebėra atidarytos ir valstybė sieks visateisės narystės Bendrijoje.

„ES durys mums atidarytos, esu tuo visiškai tikras. Balsas dėl Europos atidarytų durų skamba vis garsiau ir garsiau“, – sakė prezidentas, ketvirtadienį Kijeve pristatydamas reformų programą „Strategija 2020“.

Jis priminė naują Europos Parlamento sprendimą dėl Ukrainos narystės ES perspektyvos ir sinchronizuotą Asociacijos sutarties ratifikavimą Europos Parlamente ir Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje.

„Esu tikras, jog šie įvykiai Kijeve ir Briuselyje suteikė mums tvirtą viltį, įsitikinimą tuo, kad mes sugebėsime artimiausiu metu gauti narystės ES perspektyvą. Turime visas teises į tas duris pasibelsti. Išauklėti žmonės beldžiasi, net jei durys be užrakto, ir be kvietimo neužeina“, – sakė P.Porošenka.

Tuo pačiu jis pažymėjo, jog neigiamas dalykas yra faktas, kad „mūsų revoliucija laimėjo keliais šimtmečiais pavėluotai“.

„Ir mes turime tik kelerius metus, kad įveiktume kritinį atsilikimą, ir esu įsitikinęs, kad mus tai reikia ne nueiti, o nubėgti ir nuskristi“, – pridūrė jis.

Pavojingiausia karo dalis jau praeityje

Ukrainos prezidentas įsitikinęs, kad penkis mėnesius besitęsiančio karo veiksmų šalies rytuose pikas jau baigėsi.

„Neturiu abejonių, kad mano taikos planas veikia. – sakė prezidentas, Kijeve pristatydamas „Strategiją 2020“.

„Neturiu abejonių, kad pagrindinė, pati pavojingiausia karo dalis jau yra praeityje, ukrainiečių karių didvyriškumo dėka“, - pridūrė jis.

Maskva jam negrasino

P. Porošenka pareiškė, kad per derybas su Rusija nesulaukė jokių grasinimų.

„Aš nieko nebijau ir niekada nieko nebijojau. Papildomų jėgų man teikia tai, jog atstovauju didžiai valstybei, kurios liaudis labai galinga ir tvirta“, – sakė šalies vadovas Kijeve surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje pristatė šalies politinę viziją laikotarpiui iki 2020 metų.

„Negalėčiau nė įsivaizduoti, kad per derybas man kas nors kažkuo grasintų. Tai absoliučiai neįmanoma. Ir mano reakcija būtų nedelsiama“, - pridūrė jis.