Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienio vakarą paleido parlamentą ir šalį tebekrečiant kruvinam prorusiškų separatistų sukilimui spalio pabaigoje nurodė surengti pirmalaikius rinkimus.
„Nusprendžiau pirma laiko panaikinti Aukščiausiosios Rados įgaliojimus, – sakoma prezidento oficialiame tinklalapyje paskelbtame pranešime. – Naujas parlamentas bus renkamas 2014 metų spalio 26 dieną.“
Ukrainos parlamento paleidimas buvo daugelio prognozuojamas, kai anksčiau negu prieš mėnesį subyrėjo valdančioji koalicija, o P. Porošenka rugpjūčio 1-ąją pažadėjo surengti naujus rinkimus artimiausiais mėnesiais, o ne 2017 metais.
Prezidentas sakė, kad parlamento paleidimas atitinka „Ukrainos piliečių didžiosios daugumos lūkesčius“ ir pridūrė, jog šis žingsnis padės „apvalyti“ Radą.
P.Porošenka ir jo liberalieji šalininkai siekia tvirtesnio palaikymo savo griežtosios linijos politikai kare su separatistais ir planams integruotis į Europą, kurie pakurstė konfrontaciją su Maskva.
„Dabartinės sudėties Aukščiausioji Rada palaikė (nuverstą prezidentą Viktorą) Janukovyčių“, – pabrėžė P.Porošenka.
„Ir dauguma tų pačių deputatų priėmė diktatoriškus įstatymus, kurie atėmė gyvybes Dangaus šimtinei“, – pridūrė jis, turėdamas omenyje protestuotojus, žuvusius anksčiau šiais metais per audringas demonstracijas prieš ankstesnį režimą, o dabar Kijeve įgijusius kankinių statusą.
„Kažkas privalo prisiimti už tai atsakomybę – baudžiamąją ir politinę“, – pareiškė prezidentas.
Regionų partija, kuriai anksčiau vadovavo V.Janukovyčius ir kurią palaikė dauguma rinkėjų Ukrainos rytiniame regione, buvo didžiausia frakcija parlamente prieš jos lyderiui vasarį pabėgant iš šalies po sostinę sukrėtusių kruvinų masinių protestų. Ši partija tebeturi nemažai vietų parlamente.
Daugelis įstatymų leidėjų yra „jeigu ne tiesioginiai separatistų kovotojų rėmėjai ir bendrininkai, tai bent jų šalininkai“, pareiškė P.Porošenka ir pridūrė, jog „pirmalaikiai parlamento rinkimai yra mano taikos plano dalis“.
„Laikau pergalę Donbase ir demokratinių jėgų pergalę Aukščiausioje Radoje susijusiais procesais“, – sakė jis, turėdamas omenyje Ukrainos rytinį regioną, kuriame yra separatistų tvirtovės Doneckas ir Luhanskas.
P.Porošenka antradienį išvyks į Baltarusijos sostinę Minską, kur bus surengtas jo pirmasis susitikimas su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu nuo kadencijos pradžios birželį.
Pranešimui apie parlamento paleidimą pasirinktas laikas akivaizdžiai siunčia žinią V.Putinui ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnams, kurie taip pat dalyvaus Minske vyksiančiame susitikime, jog Ukraina normalizuoja padėtį ir kuria demokratines struktūras po V.Janukovyčiaus valdymo metų.
Tačiau Kijevui užsirūstinus dėl pirmadienį skelbtų pranešimų, kad Rusijos šarvuotoji technika veržiasi per sieną, galbūt Maskvai siekiant atidaryti naują frontą separatistiniame kare, tikimybė, jog Minske bus pasiektas koks nors proveržis atrodo menka.
Donecko ir Luhansko srityse įsitvirtinę prorusiški separatistai paskelbė nepriklausomybę nuo Ukrainos ir sakė sieksiantys prisijungti prie Rusijos.
P.Porošenka pabrėžė, kad būtina išrinkti naujus atstovus karo krečiamuose Ukrainos rytuose, kad tam regionui būtų atstovaujama naujoje vyriausybėje.
Vis dėlto kol kas neaišku, kaip rinkimai per tokį trumpą laiką gali būti organizuoti Donecke ir Luhanske, kur šimtai tūkstančių gyventojų buvo priversti palikti savo namus, o sukilėlių ir vyriausybės pajėgos kasdien bombarduoja vienos kitas.
Per pastarąjį mėnesį Ukrainos vyriausybės iškovojo nemažai pergalių prieš separatistus rytiniame regione, susigrąžindamos kontrolę keliuose miestuose, kurie buvo valdomis separatistų nuo balandžio, kai prasidėjo pirmieji susirėmimai.
Tačiau ta pažanga brangiai kainavo: kaip pranešama, šis konfliktas jau pareikalavo per 2 tūkst. civilių ir mažiausiai 726 Ukrainos karių gyvybių.
