Pastaroji aklavietė pakurstė rimtas abejones, ar pusantrų metų su pertraukomis vykstančiose derybose pavyks sėkmingai išspręsti ne vieną dešimtmetį trunkantį ginčą tarp Kipro graikų ir turkų bendruomenių. 

Penktadienį paryčiais JT paskelbtame pareiškime rašoma, kad Kipro prezidentas Nikas Anastasiadis (Nicos Anastasiades) ir Kipro turkų lyderis Mustafa Akinci (Mustafa Akindžis) susitarė ateinantį mėnesį susitikti Ženevoje.

Sausio 9-12 dienomis Šveicarijoje vyksiančiose derybose bus sprendžiama, kokio dydžio teritorijas Kipro graikai ir turkai administraciškai kontroliuos būsimoje federacinėje valstybėje.

Susitarimas teritoriniu klausimu atvertų kelią organizuoti galutinį viršūnių susitikimą, kuriame Graikija, Turkija ir buvusi Kipro kolonijinė valdytoja Didžioji Britanija tartųsi dėl to, kaip įgyvendinti saugumo priemones suvienytoje saloje.

Apie sprendimą pratęsti derybas buvo pranešta po N.Anastasiadžio ir M.Akinci vakarienės, kurią organizavo JT pasiuntinys Kiprui, Norvegijos diplomatas Espenas Barthas Eide (Espenas Bartas Eidė).

Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai įsiveržusios Turkijos pajėgos okupavo salos šiaurę, atsakydamos į Atėnų organizuotą perversmą, kurio tikslas buvo prijungti salą prie Graikijos

Šiaurinę salos dalį valdo 1983 metais nepriklausoma pasiskelbusi Šiaurės Kipro turkų respublika, kurią pripažįsta tik Turkija. Ankara ten tebėra dislokavusi 35 tūkst. karių.