Pažymėjęs, kad vienas didžiausių jo vyriausybės laimėjimų yra NATO karių dislokavimas Estijoje, T. Roivas išreiškė nuogąstavimą, kad Aljansas nesupras tokį susitarimą sudariusios partijos atėjimo į valdžią.

„Kalbos apie tai, kad šis susitarimas neveikia ir yra įšaldytos būklės, mažai įtikina. Premjerui, kuris vaidina svarbų vaidmenį bendraujant užsienio politikos (srityje), bus labai sunku NATO viršūnių susitikimuose dėl grėsmės saugumui prašyti daugiau sąjungininkų karių ir tuo pačiu metu rašomojo stalo stalčiuje laikyti susitarimą su pagrindine Rusijos partija, kuri yra susijusi su šiuo režimu“, – ketvirtadienį spaudos konferencijoje Taline sakė T. Roivas.

„Įsivaizduoti tai bus labai labai sunku. Mano rekomendacija – nutraukti šį susitarimą“, – sakė jis.

„Nenoriu laikraščių antraštėse skaityti, kad Estijos vyriausybei vadovauja „prorusiškas“ ar „Kremlių remiantis“ politikas, kaip rašoma apie Bulgarijos išrinktąjį prezidentą“, – pridūrė T. Roivas.

Didžiausia Estijoje Centro partija, už kurią balsuoja dauguma rusakalbių rinkėjų, pritaria santykių su Rusija normalizavimui. 2004 metais ši partija sudarė bendradarbiavimo su „Vieningąja Rusija“ protokolą.

Dėl „prorusiško“ kurso būdavo atsisakoma priimti šią partiją į koalicijas ir 11 metų ji buvo opozicijoje.

Po to, kai parlamentas lapkričio 9 d. pareiškė nepasitikėjimą premjeru T. Roivu, Centro partija vis dėlto ėmė vadovauti deryboms dėl valdančiosios sąjungos sukūrimo ir premjeru siūlo savo lyderį J. Ratą.

Nors susitarimas dėl bendradarbiavimo su „Vieningąja Rusija“ praktiškai neveikė, dešiniųjų partijos reikalauja jį nutraukti. Tačiau pati Centro partija atsisako tai padaryti ir tvirtina, kad Estijos saugumui grėsmę kelia ne kontaktai su „Vieningąja Rusija“, o jų nebuvimas.