Per ceremoniją prie „Estonia“ memorialo Stokholmo Djurgardeno saloje pagerbtas 852 žuvusiųjų atminimas. Švedijos karalius Carlas XVI Gustafas ir jo žmona karalienė Silvija, taip pa premjeras Ulfas Kristersson bei kelių šalių ambasadoriai prie paminko padėjo gėlių. Aukos pagerbtos ir tylos minute.

„Labai svarbu prisiminti, – sakė karalius. – Kad pagerbtume žuvusiuosius, išgyvenusiuosius ir visus jų artimuosius. Ir kad pasimokytume iš katastrofos – kad nieko panašaus daugiau neįvyktų. Esame tai skolingi tiems, kurie buvo paveikti „Estonia“ katastrofos 1994 m. rugsėjo 28 d.“ Nors po katastrofos praėjo 30 metų, ji vis dar atrodo taip arti mūsų, pabrėžė monarchas. Švedijai tai esą yra „nacionalinė trauma“.

Keltas „Estonia“, kuriuo iš Talino į Stokholmą plaukė 989 žmonės, nelaimės naktį staiga nuskendo prie pietinės Suomijos pakrantės. Žuvo 852 žmonės, įskaitant apie 500 švedų. Tik 137 asmenims, pavyko išsigelbėti. Tai didžiausia laivo katastrofa Europos pokario istorijoje.

Oficialioje tyrimo ataskaitoje 1997 m. nelaimės priežastimi nurodomi kelto konstrukcijų gamybos trūkumai – pirmgalis neatlaikė bangų smūgių. Tačiau šia išvada ne kartą buvo suabejota ir abejonės iki šiol nėra visiškai išsklaidytos. Atlikus naujus tyrimus, 2023 m. paskelbta preliminari tarpinė ataskaita. Joje konstatuota, kad keltas, išplaukdamas iš Talino, nebuvo tinkamas plaukioti.

Ir Estijos sostinėje Taline pagerbtos tragedijos aukos. Katastrofą išgyvenusieji ir žuvusiųjų artimieji susirinko prie paminklo aukoms, o tada dar nuvyko į Jūros muziejų. Čia atidaryta iki 2025 m. kovo pabaigos truksianti paroda „Estonia“ – vieno laivo istorija“.

Estijos televizija metinių proga transliavo daug specialių laidų. Ceremonijos taip pat vyko prie paminklų Pernu ir Veru miestuose. Per vainikų padėjimo ceremoniją Veru mieste prezidentas Alaras Karis paragino išsaugoti atminimą.