Aukoja pamokas

Pirmasis laiškas Detroito mokinių tėvus pasiekė lapkričio 17-osios rytą. Mičigano valstijos švietimo tarnyba pranešė po nuodugnių diskusijų priėmusi sprendimą penktadieniais vykdyti nuotolines pamokas.

Netikėta žinia pribloškė tėvus ir vaikus, maniusius, kad nuotolinio mokymosi metas jau praeityje. Tačiau tai buvo tik pradžia. Lapkričio 19-ąją, pirmąjį nuotolinio mokymosi penktadienį, tėvus pasiekė naujas laiškas, sukėlęs naują šoką. Jame informuota, kad nuo pirmadienio mokyklos bus uždaromos savaitei, nevyks net nuotolinės pamokos. Priežastis – daugiau nei netikėta: mokytojų ir kitų darbuotojų psichinės pagalbos poreikis.

Griežtas karantinas Jungtinėse Valstijose – jau praeitis. Restoranai, teatrai, kazino – beveik visos viešos įstaigos vėl buvo atidaryta, į mokyklas grįžo vaikai, o daugelyje valstijų pamokų metų nebereikia dėvėti kaukių. Tad žinia apie uždaromas mokyklas trenkė it perkūnas iš giedro dangaus.

Pagausėjo pykčio protrūkių ir muštynių, aiškino vadovybė, sykiu priimdama paradoksalų sprendimą: vėl pasiųsdama vaikus mokytis iš namų.

Bando apsaugoti mokytojus

Mokinius ir jų tėvus ištiko deja vu: atrodo, kad kartojasi 2020-ųjų pavasario patirtis, kai dėl slenkančios COVID-19 bangos tai vienur, tai kitur it nevaldomi burbuliukai kokakoloje sproginėjo epidemijos židiniai, o mokymo įstaigos uždarytos paskubomis. Šeimose vėl kyla nesaugumo jausmas. Kuri kita mokykla bus uždaryta? Kuriam laikui atšaukiamos pamokos? Mamos, tėčiai ir vaikai su nerimu tikrina elektroninį paštą, į kurį bet kada gali ateiti laiškas, pranešantis apie laikinai uždaromą mokyklą.

Mičigano valstijoje, be Detroito, dar šešiose apygardose pereita prie nuotolinių pamokų – jos vyksta po keletą dienų per mėnesį – arba visai atšauktos pamokos. Daugelis klasių vėl ištuštėjo Jutos, Virdžinijos, Ilinojaus ir Vašingtono valstijose.

Floridoje vienos apygardos mokytojams suteikta savaitė atostogų, motyvuojant, kad šiais metais mokyklos nebuvo uždarytos dėl ciklonų grėsmės, kaip kad būdavo įprastai, tad pedagogams reikia šiek tiek atsikvėpti.

„Suprantame, kad tai kelia stresą tėvams, – išplatintame vaizdo pranešime aiškino švietimo tarnybos atstovas, – tačiau šis žingsnis svarbus mūsų mokytojų veiklos pripažinimas.“

Oregone Reynoldso vidurinė mokykla buvo uždaryta trims savaitėms lapkričio viduryje. Likus dviem dienoms iki atostogų, tėvai gavo direktoriaus laišką, kuriame jis rašė, kad vaikai, kelis mėnesius mokęsi nuotoliniu būdu, atėję į mokyklą nebeturi socialinių įgūdžių. Pagausėjo pykčio protrūkių ir muštynių, aiškino vadovybė, sykiu priimdama paradoksalų sprendimą: vėl pasiųsdama vaikus mokytis iš namų.

Tačiau toks žingsnis – ne iš gero, veikiau iš nevilties, nes adaptacijos prie pasikeitusio vaikų elgesio reikia ir pedagogams.

Apie šalutinį pandemijos poveikį tiek vaikų, tiek apskritai žmonių elgesiui byloja ir per pastaruosius dvejus metus Jungtinėse Valstijose išaugęs ginkluotų išpuolių aukų skaičius. Kriminologai ir sociologai tai sieja su stresu, kurį žmonės patiria dėl pandemijos, nusivylimu, nuoboduliu ir pykčiu – deja, neretai toks mirtinas kokteilis virsta naujomis žudynėmis.

Šaudomųjų ginklų aukas registruojanti organizacija "Gun Violence Archive" skelbia, kad 2019 m. šalyje buvo iš šaunamųjų ginklų nušauti arba sužeisti 3 817 vaikų ir jaunuolių iki aštuoniolikos metų. Pirmaisiais pandemijos metais, 2020-aisiais, jau buvo 5 141 – 35 proc. daugiau. Per vienuolika šių metų mėnesių skaičius dar labiau išaugo – pasiekė 5 229. Nors žymi dalis šių išpuolių susijusi su nusikalstamų grupuočių santykių aiškinimusi, vaikus pakerta atsitiktinės kulkos, neretai kulkų lietumi baigiasi tviteryje ar instagrame prasidėjęs paauglių ginčas arba, nepaisant prevencijos priemonių, mokyklose pasirodo ginklu nešinas paauglys.

Nors mirtini incidentai JAV mokyklose – nieko nauja, kiekvienas toks įvykis giliai sukrečia visuomenę, ypač – pedagogų bendruomenę. Juk per pastaruosius dvejus metus mokytojams ir taip tenka išgyventi dvigubą stresą: kaip paprastiems piliečiams, susidūrusiais su viruso grėsme, ir kaip darbuotojams, kuriems pernakt teko mokytis dirbti ekstremaliomis sąlygomis. Jei kasdien eidamas į darbą turi baimintis, kad gali tapti nepilnamečio žudiko pykčio auka, ar nelengviau keisti profesiją? Akivaizdu, kad dalis darbą paliekančių JAV mokytojų į šį klausimą atsako teigiamai.

Dėmesį mokytojų savijautai ir darbo sąlygoms švietimo institucijos ėmė rodyti ne atsitiktinai, bet bandydami neleisti kilti masinei, kone paniškai, mokytojų išėjimo iš darbo bangai, kokia it cunamis ritasi per kitas JAV viešojo gyvenimo sritis.

Masinis durų trankymas

Ekonomistų asociacijos NABE apklausa rodo, kad beveik pusė įmonių vis dar negali rasti pakankamai darbuotojų. Visoje šalyje darbuotojai išeina iš darbo ir ieško kažko naujo ir geresnio. Kai Darbo departamentas paskelbė rugpjūčio duomenis, manyta, kad pasiektas naujas rekordas: paskutinį vasaros mėnesį durimis trenkė 4,3 mln. samdomų darbuotojų, daugiau nei kada nors JAV istorijoje. Deja, situacija dar labiau suprastėjo rudenį. Rugsėjį iš darbo išėjo 4,4 mln. amerikiečių. Nors spalį šis skaičius sumenko iki 4,2 mln, jis vis dar yra milžiniškas.

Situacija: dėl pandemijos Jungtinėse Valstijose pedagogai išgyveno papildomą stresą, todėl vis daugiau jų palūžta ir išeina iš darbo. / Reuters nuotr.

Viena priežasčių – spartus Amerikos ekonomikos atsigavimas. Pirmaisiais pandemijos mėnesiais šalies įmonės masiškai atleido darbuotojus, o dabar nori juos susigrąžinti. Situacijai nėra precendento, nes JAV ekonomika dar niekada nebuvo taip greitai sugriuvusi ir taip sparčiai atsigavusi.

Paradoksalu, kad, kaip skelbia AFP-BNS, naujų prašymų skirti nedarbo išmokas skaičius mąžta. Pirmąją gruodžio savaitę jų buvo mažiausiai nuo 1969-ųjų rugsėjo – 184 tūkst.

Augant darbuotojų poreikiui baruose, viešbučiuose, restoranuose ir kitose paslaugų pramonės įmonėse, šalyje yra 11 mln. laisvų darbo vietų. Ekonomika vis dar neatkūrė maždaug 4 mln. darbo vietų, palyginti su priešpandeminiu lygiu, ir nors šiais metais darbo vietų skaičius augo vidutiniškai po 555 tūkst. per mėnesį, naujų darbuotojų įdarbinimas daugeliui darbdavių, ypač nekvalifikuotų darbuotojų, kelia didelį galvos skausmą.

„Niekada nebuvo tokio atotrūkio, kad būtų tiek daug laisvų darbo vietų ir bedarbių“, – AFP-BNS citavo JAV prekybos rūmų ekonomistą Curtisą Dubay, kurio teigimu, pandemija pakeitė požiūrį į darbą. „Darbdaviams sunkiau išlaikyti darbuotojus darbuose, kurie tradiciškai yra ne tokie patrauklūs ir reikalauja mažiau įgūdžių. Darbuotojai tiesiog neiškenčia“, – teigia ekonomistas.

Nuo balandžio mėnesio rekordinis skaičius darbuotojų, kurių absoliuti dauguma – dirbę mažos kvalifikacijos darbus paslaugų sektoriuje, – išėjo iš darbų, nesukdami galvos, ar pavyks susirasti naują darbo vietą. Rinkoje pastebima ženklų, kad darbdaviai, siekdami pritraukti darbuotojų, didina atlyginimus ir jiems siūlomas naudas.

Trūksta pusės milijono

Ne išimtis ir švietimo sistema. Vien rugsėjį 161 tūkst. mokytojų metė darbą, tad dabar Jungtinėse Valstijose skaičiuojama apie 575 tūkst. laisvų pedagogų darbo vietų.

„Ir vėl susiduriame su situacija, kai vienas mokytojas vienu metu turi dirbti su dviem klasėmis, lakstyti pirmyn atgal tarp dviejų patalpų", – žurnalistams skundėsi Nevados valstijos vidurinės mokyklos direktorius Gregas Cole'as, kurio įstaigoje dramatiškai trūksta mokytojų. Situacijos, kai vienu metu mokytojas dirba ne tik su dviem, bet dar ir su skirtingų srautų, skirtingu lygiu dalyką besimokančiomis klasėmis, itin dažnos.

Kodėl pedagogai atsisako darbo, yra ne viena priežastis. Pirmiausia – gana mažas atlyginimas ir prasta šios profesijos reputacija. Vis dėlto pagrindinį vaidmenį, pasak didžiausios JAV mokytojų sąjungos Nacionalinės švietimo asociacijos, atlieka masinis pedagogų profesinis perdegimas.

Mokytojai neištveria streso

Iš pradžių dėl pandemijos Jungtinių Valstijų pedagogams teko staigiai persiorientuoti į nuotolinį mokymą. Epidemiologinei situacijai pagerėjus, paskelbtas sugrįžimas į klases daugeliui sukėlė didžiulį stresą. Nors klasikinis gyvas darbas su mokiniais nėra neįprastas, net atvirkščiai, būtent toks grįžimas prie normalaus dėstymo pasirodė keliąs ne mažiau streso nei persiorientavimas į darbą nuotoliu.

Per pastaruosius pusantrų metų atliktos valstybės tarnautojų apklausos rodo, kad mokytojai dažniau nei kitų profesijų atstovai praneša apie stresines situacijas.

Daugelis JAV švietimo ekspertų sutinka, kad vaikams gyvas mokymasis yra efektyvesnis nei nuotolinis. Tėvai baiminasi, kad vėl sumažėjęs pamokų skaičius dar labiau padidins jų atžalų pasiekimus, nusvies dar toliau nuo lūkesčių kartelės. Negana to, užsidarius mokykloms, tėvai turi operatyviai pasirūpinti vaikų priežiūra, o tai Jungtinėse Valstijose itin didelė problema, nes kai kur darbuotojai turi teisę tik į dešimt atostogų dienų per metus, o darbdaviai yra ypač netolerantiški laisvadieniams.

Vis dėlto valstybė šįkart prioritetu renkasi pedagogus. "Tiek vaikams, tiek tėvams geriau gyventi tokioje nemalonioje situacijoje, nei matyti kaip griūva visa sistema", – argumentą pateikia mokytojų profsąjunga.